Nuotrauka: Švėkšnos turgaus aikštės vaizdas, sutinkant atvykstantį LR prezidentą Antaną Smetoną 1928 m. Foto atviruke matosi šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, naujai pastatyta Švėkšnos „Saulės” gimnazija, specialiai sukurta instaliacija – Gedimino stulpai. © Šilutės Hugo Šojaus muziejus
Švėkšnos valsčiaus senovės liekanos – tai gyvas praeities atspindys, kurį dar 1924 m. spaudoje įamžino mokytojas A. Klumbys. Savo straipsnyje jis ne tik dokumentavo piliakalnius, pilaites, senkapius ir radimvietes, bet ir surinko vietos žmonių pasakojimus bei padavimus. Šis liudijimas ne tik vertingas istoriniu požiūriu, bet kartu tai ir puikios gairės maršrtui aplankyti šias istorines vietas. Tiesa, ne visas straipsnyje minimas vietas pavyku nustatyti ir lokalizuoti, tačiau gal tai padaryti pavyks Jums.
Švėkšnos valsčiaus senovės liekanos
Pradedama vis daugiau ir daugiau kreipti dėmesio į mūsų senovės liekanas, pradedama tos liekanos tirti. Dabar tais dalykais ypač domisi mokyklos.
Čia noriu iškelti aikštėn Švėkšnos valsčiaus Tauragės apskrities įžymesnes senovės liekanas, kurios šią vasarą man kartu su keliais vietos mokytojais teko aplankyti.
Žiogų kalnas yra netoli Paulaičių kaimo, kairiajame Ašvos krante. Tai neaukšta, visai nežymai, kokį metrą, nuo apylinkės paviršiaus tepakilusi kalva. Visa kalva apaugusi medžiais ir krūmais. Per pat kalno vidurį eina kelias iš Tvarkučių k. į Nikus. Vakarų pusėj eina 3 ilgoki, kokių 20 m., volai. Dabar visas kalnas perkastas rūsiais.
Žmonės pasakoja, kad prieš 40-50 m., kada bvuo pradėję tame kalne kasti rūsius ir ardė aplink laukus, rasdavę daugybę senovės palaikų, kaip tai: didelių karolių, kurių piemenys prisirinkdavę ištisas virtinęs, įvairių ginklų, žalvario sagučių ir t.t. Aplink tą kalną ardami užtikę akmens grindinį, kuris juoses kalną. Pasakoja, kad senovėj ant to kalno buvęs miestas, o kiti vėl sako švedus ten stovėjus. Dar ir dabar Ašvoj rado brastą, kur nuskendę du švedų kareiviu. Vėliausieji radiniai rasti 1921 m. rugsėjo 28 d. Kasant naujoj vietoj rūsį, atrastos 3 ietys, kardas, svarstyklės, kilpos, pentinas, sagčiai ir t. t. Tie visi daiktai yra Tvaskučių pr. mokykloj.
Antroj Ašvos pusėj priešais Žiogų kalną, Nikelu kaimo laukuose, žmonės pasakoja seniau ardami kiti rasdavę lietuviškų pinigų, karolių, ginklų ir kitų daktų. Ypatingai daug iškasta šį rudenį. Rasta kardų, karolių, įvairių suraižytų žalvario vielu ir žiedų, kažkokie didelio gyvulio dantys ir t.t. Tie visi dalykai rasti visai negilial, o kai kurie karoliai tiesiog ariant ar akėjant. Be to, kasant užtinkama daug sutrūnėjusių anglių ir pelenų. Tu daiktų dalis yra Tvaskučių mokykloj, o kita Švėkšnos progimnazijoj.
Kairėj Ašvos pakrantėj, už kokio kilometro i vakarus nuo „Žiogu“ kalno, Ašvos ir Beržupio santakoj yra Paulaičiu „Pilale„. Tai keturkampis gražus kalnelis. Šlaitai apaugę medžiais, o vidury gryna aikštelė. Pietuose dar tebėra ištiestos pasagos pavidalo 3-4 m. aukščio volas. Pasakoja, kad toje „Pilalėj“ esas pakastas auksinis balnas. Jokių iškasenų aplink nerandama.
Jomontu-Jurgaičių pilis yra už Jurgaičių kaimo, dešiniajame Ašvos krante, pievoj, netoli buvusios Vokios Rusu sienos. Tai vienas didžiųjų Švėksnos valsčiaus piliakalnių. Ilgumo apie 120 m., o pločio vidury apie 40 m. Pilis turi netaisyklingo keturkampio pavidalą vakaruose ji platesnė, o rytuose sueina į vadinamaji kylj. Šlaitai labai status. Vakaruose yra įvažiuojamas kelelis. Šiaurės vakaruose teką Telšinos upelis, kuris už pilles įteka į Ašvą. Seniau piliakalnio būta apaugus medžiais, bet dabar iškirsta. Pasakoja, kad senovėj toje pilyje gyvenę milžinai, kurie vienu žingsniu nužengdavę į kaimą. Sako, kad seniau smailiagaly buvusios durys skylė, į kurią galėję sukišti ilgiausia ali – karti, bet paskui tos durys užgriuvusios.
Karo kapai ties Gailaičių ir Mataičių kaimais. Ašvos dešiniajame krante. Lygi vieta, apaugusi krūmais. Prieš karą kasinėta gen. Nagevičiaus.
Karo kapai ties Skomontų kapais kairiajame Veviržos krante. Kasinėta gen. Nagevičiaus, tačiau dar ir dabar kasant ruslius šis tas randama.
Skomontų kaimo pievoj dešiniajame Veviržos krantę yra didelis Raguvos piliakalnis. Tai aukštas apaugęs medžiais kalnas. Ilgio apie 100 m., o pločio apie 60 m. Vakaruose iškilęs volas. Pasakoja, kad prieš keliasdešimt metų to kalno vidury stovėjęs storas, tik jau padžiūvęs ąžuolas, po kuriuo kasant rasta daugybę medžių anglių. Taip pat r- sta anglių ir kaulu už volo.
Mockaičių pilis yra ties Mockaičių Šiuraičių kaimais, kairiajame Veviržos krante. Apskrita. Pats vidurys beveik lygus su apylinke. Visą piliakalni supa neaukštas volas. Seniau per Mikučių kaimo laukus ėjęs akmens grendinys iš Raguvos pilies į Mockaičių pili. Padavimų neteko girdėti.
Lekių pilis yra ties Lekiu kaimu, kairiame Veviržos Intako Šalpės krante, vidury klampios pievos. Potvynio metu iš visų pusių apsemiama vandeniu ir tokiu būdu pasidaro lyg sala. Tad aukštokas kalnelis, apaugęs krūmais ir apsodintas kadugiais. Ilgumo apie 70 m., pločio 45 m.
Šiūparių pilis yra tos pačios Šalpės kairiajame krante ties Šiūparių kaimu. Pietų pusėj už kanburio gilus griovys su volu. Iš trijų pusių siaučia Šalpė. Karo metu vokiečiai per pilį iškasė apkasus. Prieš keias dešimtis metų, sako, Švėkšnos grafas norėjęs tą piliakalni kasinėti, bet rusų valdžia uždraudusi, nes maro metais esą pakasti žmonės.
Kiek tolėliau į rytus kitam upės kranta klampynėj yra mažutė Lendros pilaitė.
Tame pačiame krante Dvarvyčių kaima laukuose pradėjus arti ganyklas rasdave daugybę senovės liekanų. Todėl tuos laukus praminė Radimų laukais. Sako, kad toj vietoj buvęs miestas, kurį kryžeiviams sudeginus įkūrė to miesto vietoj Švėksną.
Maro kapai ties Jucaičių kaimu, pievoj, kairiajame Slūžnės upės krante. Tuose kapuose jucaitiškiai pastatė geležini kryžių.
Jucaičių pilalė ties to paties vardu kaimu ant kairiojo Upitos kranto prieš įtekant i Veviržą. Tai gražus medžiais apaugęs kalnelis. Padavimų nežino.
Veiviržėnų pilis – kairiajame Veviržos krante, priešais bažnyčią.
Kapų kalva Vilkų Kampo laukuose. Sako, kad seniau ten buvusi bažnyčia, Kasdami rūšius iš kasdavę įvairių senovės palaikų. Pakalnej paašvėj yra duobė, kurioj, sako, esąs neskendęs varpas.
Tai tiek apie įžymesniąsias mūsu senovės liekanas. Žinoma, daug yra ir naujesnių laikų istorinių vietų, kaip tai: švedų ir lenkmečių laikų. Bet apie tas vietas gal pavyks kada daugiau sužinoti.
Būtu gera, kad tokias senovės liekanas, kaip piliakalnis, kas nors paimtų savo globon ir juos tinkamai prižiūrėtų, pagražintų, ir apsaugotų.
A. Klumbys „Švėkšnos valsčiaus senovės liekanos” // Lietuva, 1924 m., lapkr. 18, p. 4-5.