Žymų archyvai: Kernavė

Kernava – vienas seniausių ir reikšmingiausių Lietuvos istorijos vardų, kuriame susitinka valstybės pradžios atmintis, piliakalnių didybė, senųjų šventviečių aidai ir Neries slėnio kraštovaizdis. V. Baniulio straipsnis „Kernava“, publikuotas žurnale „Pavasaris“ 1930 m., Nr. 3, p. 74–76, yra tarpukario Lietuvos žvilgsnis į šią ypatingą vietą – tuomet dar mažą miestelį Ukmergės…

Įspūdžiai iš kelionės į Kernavą – tai gyvas ir autentiškas tarpukario Lietuvos kelionės pasakojimas, vedantis per Širvintas, Musninkus ir Kernavą – vietas, kuriose anuomet ypač stipriai jautėsi ne tik kasdienis krašto gyvenimas, bet ir istorijos alsavimas. Šiame tekste atsiveria ne vien keliautojo akys matytas kraštovaizdis, miestelių buitis ar pakelės vaizdai,…

Neries pakrantėse, tarp saulės įkaitintų smėlynų, senų pušynų ir lėtai Neries vaga tekančio vandens, slypi užmirštos praeities atodangos – pirmykštės kultūros žmonių gyvenvietės, arba, kaip jas vadina autorius – „sėdybos“. Tai Petro Tarasenkos, vieno žymiausių Lietuvos archeologų ir muziejininkų, 1924 m. publikuotas straipsnis, kuris šiandien tampa ne tik moksliniu, bet…

Karaliaus Mindaugo sostas Kernavėje. Nūnai Kernavė — mažas, ty­lus aukštaičių bažnytkaimis. Kelio­lika ūkininkų sodybų, trejetas krautuvėlių, pašto agentūra ir po­licijos punktas. Tiktai didinga baž­nyčia ir moderni dviejų aukštų mūrinė pradž. mokykla puošia šiaip skurdų kaimelį. Užtat apylinkės gamtovaizdis nuostabus, žavįs. Iš vienos pusės sliūkso balti smėlynai, kurie primena Nidos kopas…