Aisetas – ežerų tėvas, kurio neįmanoma paprastai aprašyti vien krantų linijomis, salomis ar gyliais. Eugenijos Šimkūnaitės straipsnyje jis atsiveria kaip gyvas Labanoro krašto pasaulis – pilnas padavimų, senųjų vardų, slaptaviečių, plaukiojančių salų, retų augalų, žmonių atminties ir savito vietos humoro. Čia ežeras nėra tik vandens telkinys: jis saugo pasakojimus apie…
Peržiūrėti daugiauKražių senovė – tai pasakojimas apie vieną svarbiausių Žemaitijos istorinių vietovių, kurios praeitis driekiasi nuo proistorinių radinių, piliakalnių ir senųjų padavimų iki Mindaugo laikų dokumentų, Žemaičių seniūnijos centro, Kražių kolegijos šlovės ir skaudžių 1893 m. įvykių. Straipsnyje atsiveria ne tik miestelio istorija, bet ir platesnis Žemaitijos kultūrinis, religinis bei tautinis…
Peržiūrėti daugiau

