Autorių archyvai: Donatas

Nemuno vingiuose slypi ne tik ramūs peizažai ir žaliuojančios lankos, bet ir aštrūs ginčai dėl mūsų pačių atminties. Šiame 1927 m. „Lietuvos žiniose“ publikuotame A. R. straipsnyje Nemunas vaizduojamas ne kaip priešus sulaikanti siena, bet kaip gyva Lietuvos arterija – kelias, kuriuo plūdo ir prekyba, ir pavojai, ir istorijos audros….

Nuo Gargždų iki Lapių – tai A. Pleškio kelionių ir kraštotyros pasakojimas, publikuotas 1927 m. žurnale „Trimitas“ (nr. 11, 12 ir 13), vedantis skaitytoją Minijos slėniais, piliakalnių viršūnėmis ir legendomis apipintais Žemaitijos kaimais. Autorius ne tik aprašo Minijos didybę – jos sraunius vandenis, skardžius krantus ir pavasario potvynių šėlsmą –…

Mūsų senovės liekanos – tai žvilgsnis į Lietuvą, kurioje beveik kiekvienas žemės lopinėlis slepia praeities pėdsakus, dažnai nepastebimus ar neįvertintus kasdienio gyvenimo tėkmėje. Šiame tekste skaitytojas kviečiamas atsigręžti į senovinius paminklus, padavimus ir archeologines liekanas kaip gyvus tautos atminties liudytojus, glaudžiai susijusius ne tik su istorija, bet ir su dabartine…

Jurbarkas – miestas, kurio pradžia slypi tarp upių santakų, piliakalnių ir senųjų padavimų, bylojančių apie milžinus, pradingusias pilis ir pirmuosius gyvenimo pėdsakus Nemuno slėnyje. Šiame tekste skaitytojui atsiveria ne tik geografinė, bet ir mitinė Jurbarko kilmė, glaudžiai susieta su Bišpilio piliakalniu, Imsrės vingiais ir kaimyninių pilių sistema, saugojusia Lietuvos žemes…

Trakai ir jų pilys – tai pasakojimas, kviečiantis pažvelgti į kadaise galingą Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją per istorinę atmintį. Šiame straipsnyje Trakai atsiveria kaip gyvas valstybės likimo liudytojas: nuo Gedimino ir Kęstučio laikų didybės, pagoniškos Lietuvos dvasios ir kunigaikščių kovų iki Vytauto klestėjimo epochos ir vėlesnio nuosmukio. Tai ne tik…

Skuodo vals., Kretingos aps., greta Šarkės kaimo, prie upės Luobos dar šiandien tebestovi garsus kuršių sostinės Apuolės piliakalnis, tuo pačiu vardu ir šiandien vietos gyventojų tebevadinamas. Raštuose Apuolė minima IX a. Rašytojas Rimbertas savo „Vita Anskarii“ pasakoja, kad dar IX a. pirmoje pusėje švedai buvę pavergę kuršius, kurie visgi tą…

Senovės lietuvių tikybos klausimu – tai Jono Balio straipsnis, publikuotas 1927 m. laikraščio Lietuva numeryje, kuriame autorius polemiškai ir kritiškai svarsto senosios lietuvių (aisčių) religijos pobūdį, remdamasis istorikų, kalbininkų ir kronikierių tekstais. Straipsnis parašytas kaip tiesioginė reakcija į to meto diskusijas, ypač į Konstantino Avižonio publikaciją apie alkvietes ir alkakmenis,…

Dešinėje Vyžuntos upės pusėje, Rokiškio apskrityje, nuo Juodupės iki Panemunės miestelio per 20 km plote yra labai daug įvairių archeologinių vietų. Įžymesnės jų – tai įvairiais pavadinimais 15 kalnų ir kalnelių. Penki jų vadinami piliakalniais: Panemunio, Gudiškių, Elksnemužės, Ginotų ir Didsodės. Kiti vadinami Brėzgių „Velniaduobe“ su gilia duobe viršukalnyje, Kraštų…

Rinkime medžiagą Lietuvos karo istorijai – taip įtaigiai majoras Petras Tarasenka 1926 m. žurnale „Kardas“ kviečia karius ir visus praeities bičiulius į darbą, be kurio neatsiras nei tvirta tradicija, nei tikras savo krašto pažinimas. Autorius primena paprastą, bet reiklią mintį: Lietuvos karo istoriją kūrė kariai – todėl jie patys privalo…

Kapčiamiestis ir apylinkės: tai vaizdingas pasakojimas apie Pietų Lietuvos miestelį, kuriame susitinka ežerų ir upių tinklas, pušynų ramybė ir turtinga istorinė atmintis. Šiame 1970 m. žurnalo Mūsų gamta 11-ame numeryje publikuotame Benjamino Kondrato straipsnyje Kapčiamiestis atskleidžiamas kaip vieta, augusi svarbių prekybos kelių kryžkelėje, brandinta žmonių darbo, kultūros ir legendų. Autorius…

Kaimas ant Ūlos krantų – tai pasakojimas apie Dzūkijos širdyje įsikūrusias Zervynas, kur gamta, pirmykštė žmonių istorija ir gyva liaudies architektūra susilieja į vieną išraiškingą kraštovaizdį. Straipsnyje skaitytojas vedamas nuo Ūlos sraunumų ir seniausių paleolito stovyklaviečių iki gatvinio kaimo kasdienybės, atskleidžiant, kaip smėlingos žemės, miškas ir upė formavo vietos žmonių…

Piliakalnių yra ne tik pakraščiuose, panemunėse, bet ir krašto gilumoje. Kai kurie jų dar nebuvo viešai minimi, nors yra labai įdomūs. Menkupių kaime (Kalvarijos valsč., Marijampolės apskr.) ūkininko Vinco Treigio lauke yra didelis kalnas, visoje apylinkėje vadinamas piliakalniu. Jo apačia yra natūralus kalnas, ir tik viršus yra supiltas. Rytų ir…