Šis 1925 m. majoro P. Tarasenkos straipsnis apie dubenuotus akmenis – tai profesionalus ir kartu aistringas bandymas paaiškinti vieną paslaptingiausių Lietuvos archeologijos reiškinių. Reaguodamas į laikraštyje pasirodžiusį pranešimą apie Mantviliškių kaime aptiktus „akmenis su skylėmis“, Tarasenka išplečia temą, primindamas, kad tai nėra pavienis ar atsitiktinis radinys. Priešingai – visoje Lietuvoje,…
Peržiūrėti daugiau
Septynios istoriškos vietos – tai gyvas tiltas tarp entuziasto pastangų ir šiandienos paveldo tyrimų. 1909 m. Varšuvoje išleista Radziukyno knygutė apie Suvalkų „rėdybos“ piliakalnius, nors ir vietomis diletantiška, atspindi nepaprastai sudėtingomis sąlygomis atliktą pionierišką darbą: surinktą 32 piliakalnių medžiagą, sudarytą jų žemėlapį ir pastangą suvokti gynybinės sistemos logiką. Šiame pasakojime…
Peržiūrėti daugiau
Vilkijos apylinkės archeologiniai paminklai — tai gyvas, nors ir stipriai primirštas, vietos atminties žemėlapis, kuriame susikerta Nemuno slėnio gamta, senųjų piliakalnių paslaptys ir žmonių perduodamos legendos. A. Makarevičiaus 1925 m. straipsnyje Vilkija atsiskleidžia kaip daugiasluoksnis kraštas: nuo senųjų kapinynų, kur iš žemės vis dar kyla kaulai, anglys ir puodų šukės,…
Peržiūrėti daugiau
Neries pakrantėse, tarp saulės įkaitintų smėlynų, senų pušynų ir lėtai Neries vaga tekančio vandens, slypi užmirštos praeities atodangos – pirmykštės kultūros žmonių gyvenvietės, arba, kaip jas vadina autorius – „sėdybos“. Tai Petro Tarasenkos, vieno žymiausių Lietuvos archeologų ir muziejininkų, 1924 m. publikuotas straipsnis, kuris šiandien tampa ne tik moksliniu, bet…
Peržiūrėti daugiau
Senovės paslaptys Neries ir Šventosios upių santakoje Senovės paslaptys Neries ir Šventosios upių santakoje. Graži Neries upė, graži ir Šventoji! Šviesia ir šalta vaga vingiuoja jos tarp kalnų kalnelių, miestų miestelių ir nebesuskaitomu plačios Lietuvos kaimų. Skaisčios bangos liūliuoja dainuoja ar ir potylomis su aukštais krantais šnibždasi. O krantas, tamsiu…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Kauno pilis po restauracijos. Kaunas, 1961 m. Autorius: Stanislovas Lukošius. Negatyve fiksuojama Kauno pilis po restauracijos. Dvidešimto amžiaus septintajame dešimtmetyje pilies pietryčių bokštas fragmentiškai restauruotas ir buvo pritaikytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus reikmėms. Pilies bokšte buvo įrengta ekspozicija, kurioje miestiečiai ir svečiai galėjo susipažinti su pilies archeologinių tyrinėjimų radiniais,…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Iš pasivaikščiojimų po Darsūniškio apylinkes. Autorius: Donatas Greičiūnas Darsūniškis Darsūniškis turbūt yra gana senas miestelis, nes nūdien raštuose niekur nepažymėti jo įkūrimo metai. Tik žinome, kad kryžeiviu metraščiuose jis pavadintas "Dirsunen". Darsūniškis istorijos įvykiais pasižymi, būtent senovėje būta čia didelių medinių rūmų ir tvirtovės. Keistučiui viešpataujant Lietuvoje, čia 1381…
Peržiūrėti daugiau
Kauno pilies atsiradimas Yra išsiplatinusi nuomonė, kad Kauno pilis ne lietuvių statyta, bet ji kažkeno pastatyta toj vietoj, kame pirmučiausia lietuvių primityvė tvirtovė stovėjo. Gerbiamas Tadas Daugirdas, žinomas archeologas ir Kauno muziejaus prižiūrėtojas, man štai ką apie tai papasakojo: Kryžiuočiai savo tvirtovę (kurios liekanas mes dabar ir matome) statė ne…
Peržiūrėti daugiau
Po perkraustymui visų parapijos bažnytinių daiktų iš Upninkų bažnyčios, kaipo jau visiškai pradėjusios griūti, į Veprių bažnyčią, rūpesčiu dvarininkės Pelagijos St. Clair Bover'ienės, gimusios Kasakauskytės, sulig vyskupystės valdžios parėdymo ir su svietiškosios valdžios žinia, parapiją visuose valdiškuose raštuose gavo vardą: „Upninkų Veprių parapijos“. Prie šio perkraustymo prisidėjo ir ta aplinkybė,…
Peržiūrėti daugiau
Šėtos miestelio, kitados Pietkievičių nuosavybės, šiandien didesnėji dalis valdžiai priguli, mažesnėji ġi keletui dvarponių; kaip pirmąją, taip ir pastaruosius reprezentuoja smuklės, kurių skaitlius dėl taip mazo miestelio nepaprastai didelis. Parapijos bažnyčia jau 1499 m. tuolaikinių šios vietos savininkų įsteigta, vėliaus buvo kliuvusi protestantams; dabar esančioji mūrinė tapo pastatydinta vietinio klebono…
Peržiūrėti daugiau
Pagirio miestelis Daunoravičių nusavybė savo lietuviškuoju vardu duoda dasiprotėti, kad kitados buvo apsuptas didelemis giriomis. Tame miestelyje kryžiška parapijos bažnyčia is medžio 1626 metuose Bielozoru pastatyta ir apdovanota dailios išvaizdos, viduje papuošta gerų tapytojų paveikslais ir gražiais skaptavimo ornamentais. Zakristija turtinga bažnytiniais parėdais ir kitokiais bažnyčiai reikalingais daiktais. Prie bažnycios…
Peržiūrėti daugiau
Nemunas, tas musų upių milžins su žaliuojančiais krantais, žmogų savęspi traukte traukia. Nevienas tėvynainis, už priedermę sau laiko, vasaros laike, garlaiviu pavažinėti, nuo Kauno Jurbarko linkon. Čia regi, abiejose upės pusėse, lapuočius medžius savo grožybėje žaliuojant, ten brangios vietos – pilkalniai riogso, kitur bažnyčios bokštas, tartum aukštyn kyla, bei baltosios…
Peržiūrėti daugiau