Kategorijų archyvai: Kauno apskritis

Kauno apskritis – tai Lietuvos širdis, kur susitinka net keturi etnografiniai regionai: Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Žemaitija. Ši įvairovė atsispindi ne tik kraštovaizdyje, bet ir senojoje baltų pasaulėjautoje, kuri čia išlikusi tiek piliakalniuose, tiek šventose giriose, tiek upių slėniuose.

Dar XIV a. Kauno kraštas minėtas kaip svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras. Nemuno, Neries ir Nevėžio slėniai buvo natūralūs keliai, jungę piliakalnių grandinę, kurioje budėjo mūsų protėvių kariai ir kur buvo aukojama dievams. Iki šiol Kauno apylinkėse išlikę šventvietes menantys objektai – nuo Nemuno kilpų iki piliakalnių, ant kurių kadaise degė amžinosios aukos.

Ypatingą dvasinę aurą spinduliuoja Kauno marių regioninis parkas – paslaptingais padavimais apipintas kraštovaizdis, kurio gelmėse slypi senieji kaimai, užlieti kuriant marias. Čia galima aplankyti Rumšiškių liaudies buities muziejų, kuriame atkuriama senoji lietuvių gyvensena, artima baltų tradicijoms. Nemuno kilpose, Dubysos ir Verknės slėniuose, taip pat Panemunių bei Krekenavos regioniniuose parkuose iki šiol jaučiama senųjų apeigų dvasia – šiose vietose šventinta ugnis, aukotos gėrybės žemei ir vandeniui.

Prienų ir Birštono apylinkės – Dzūkijos pakraštys – garsėja šventomis versmėmis ir gydomosiomis vietomis, kurias senovės lietuviai laikė deivių dovana. Kėdainių krašte, kuris nuo seno buvo derlingas žemdirbystės regionas, baltų bendruomenės saugojo derliaus deivei Žemynai skirtus alkus. Raseinių žemė, priklausanti Žemaitijai, mena kovų su kryžiuočiais laikus, kai piliakalniai buvo ne tik gynybos, bet ir šventumo vietos.

Kauno apskritį juosiantys parkai ir draustiniai – Nemuno kilpų, Dubysos, Kauno marių – yra tarsi gyvos baltų dvasios saugyklos. Kiekviename jų gali atrasti šventų akmenų, piliakalnių ar senųjų kaimų, kur tautosaka ir legendos pasakoja apie praeities dievus ir dievybes, apie žmogaus ir gamtos vienovę.

Šiandien Kauno apskritis – tai ne tik ekonominis ir kultūrinis Lietuvos centras, bet ir vieta, kur galima keliauti laiku, atrandant senąją baltų pasaulėjautą. Nuo didingų piliakalnių ir užburtų miškų iki šventų šaltinių bei Nemuno vingiais apipintų slėnių – čia kiekvienas keliautojas gali pajusti mūsų protėvių paliktą dvasią.