Kauno žiedas. Nemuno ir Neries santakoje iškilęs Kaunas nuo seno traukė žmones ne tik dėl patogios gynybinės vietos ar prekybinių kelių sankirtos. Šį miestą supa savitas gamtos ir istorijos ratas – tarsi gyvas žiedas, kurį per tūkstantmečius suformavo upių slėniai, ledynų palikti sluoksniai, šaltiniai, durpynai ir mineralais turtinga žemė. Čia,…
Peržiūrėti daugiau
Kada balsas iš piliakalnių šaukė – tai 1928 m. leidinyje Karys publikuotas St. Butkaus straipsnis, persmelktas gyvo tautinės dvasios ir istorinės atminties alsavimo. Autorius, atsigręždamas į nelaisvės dešimtmečius, pasitelkia liaudies pasakas, padavimus ir sodžiaus žmonių liudijimus, kad parodytų – Lietuvos nepriklausomybės idėja niekada nebuvo užgesusi, ji ruseno tautos širdyje net…
Peržiūrėti daugiau
„Kauno senosios pilies pėdsakai“ – tai 1927 m. spalio 29 d. leidinyje Iliustruotoji Lietuva publikuotas Eduardas Volteris straipsnis, kuriame autorius, remdamasis metraščiais, istoriniais šaltiniais ir vietos atmintimi, mėgina atkurti senosios Kauno pilies – Kovpilės – likimą. Tai ne tik istorinis pasakojimas apie mūrų griūtį ir atstatymus, bet ir bandymas suvokti…
Peržiūrėti daugiau
Velykos Kaune 1362 m. – tai viena dramatiškiausių akimirkų Lietuvos istorijoje, kai šventinis pavasario metas virto krauju ir ugnimi paženklinta kova už valstybės likimą. Ankstyvas pavasaris, tušti panemunės kaimai ir budrios sargybos piliakalniuose liudijo artėjančią audrą – kryžiuočių žygį prieš Kauno pilį, vartus į Lietuvos gilumą. Čia susikirto ne tik…
Peržiūrėti daugiau
I Kauno miesto kilmė. Pilies griūvėsiai. Kaip atrodė Kaunas Vytauto laikais? Graviūros. "Kyburgo kelionė". XIX šimtm. romantikų vaizduojamasis Kaunas. Kaunas pradžioje XIX šimtm. Kauno panorama. Senojo miesto planas. Kaunas vysk. Valančiaus laikais.Maironio "Vytautas pas kryžiuočius" dramos 5-me akte vienas veikiamujų asmenų (Valenrodas), rodydamas ranka regyklos gilumon, sako: "Štai Kaunas -…
Peržiūrėti daugiau
Del Saramalos aprašymo 11 „Lietuvos“ n-ryje ir straipsnis tos pat "Lietuvos“ 33 nr. ("Dubenuoti akmenys") noriu paaiškinti štai ką. Tokių dubenotų akmenų, kaip man teko matyti Mantviliškyje, ir kitose vietose, ypač Liaudyje apie miškinius Vadaktus. Buvau ir aš jais susidomėjęs ir štai ką iš pačių tų akmenų savininkų patyriau. Tie…
Peržiūrėti daugiau
Šis 1925 m. majoro P. Tarasenkos straipsnis apie dubenuotus akmenis – tai profesionalus ir kartu aistringas bandymas paaiškinti vieną paslaptingiausių Lietuvos archeologijos reiškinių. Reaguodamas į laikraštyje pasirodžiusį pranešimą apie Mantviliškių kaime aptiktus „akmenis su skylėmis“, Tarasenka išplečia temą, primindamas, kad tai nėra pavienis ar atsitiktinis radinys. Priešingai – visoje Lietuvoje,…
Peržiūrėti daugiau
Septynios istoriškos vietos – tai gyvas tiltas tarp entuziasto pastangų ir šiandienos paveldo tyrimų. 1909 m. Varšuvoje išleista Radziukyno knygutė apie Suvalkų „rėdybos“ piliakalnius, nors ir vietomis diletantiška, atspindi nepaprastai sudėtingomis sąlygomis atliktą pionierišką darbą: surinktą 32 piliakalnių medžiagą, sudarytą jų žemėlapį ir pastangą suvokti gynybinės sistemos logiką. Šiame pasakojime…
Peržiūrėti daugiau
Vilkijos apylinkės archeologiniai paminklai — tai gyvas, nors ir stipriai primirštas, vietos atminties žemėlapis, kuriame susikerta Nemuno slėnio gamta, senųjų piliakalnių paslaptys ir žmonių perduodamos legendos. A. Makarevičiaus 1925 m. straipsnyje Vilkija atsiskleidžia kaip daugiasluoksnis kraštas: nuo senųjų kapinynų, kur iš žemės vis dar kyla kaulai, anglys ir puodų šukės,…
Peržiūrėti daugiau
Neries pakrantėse, tarp saulės įkaitintų smėlynų, senų pušynų ir lėtai Neries vaga tekančio vandens, slypi užmirštos praeities atodangos – pirmykštės kultūros žmonių gyvenvietės, arba, kaip jas vadina autorius – „sėdybos“. Tai Petro Tarasenkos, vieno žymiausių Lietuvos archeologų ir muziejininkų, 1924 m. publikuotas straipsnis, kuris šiandien tampa ne tik moksliniu, bet…
Peržiūrėti daugiau
Senovės paslaptys Neries ir Šventosios upių santakoje Senovės paslaptys Neries ir Šventosios upių santakoje. Graži Neries upė, graži ir Šventoji! Šviesia ir šalta vaga vingiuoja jos tarp kalnų kalnelių, miestų miestelių ir nebesuskaitomu plačios Lietuvos kaimų. Skaisčios bangos liūliuoja dainuoja ar ir potylomis su aukštais krantais šnibždasi. O krantas, tamsiu…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Kauno pilis po restauracijos. Kaunas, 1961 m. Autorius: Stanislovas Lukošius. Negatyve fiksuojama Kauno pilis po restauracijos. Dvidešimto amžiaus septintajame dešimtmetyje pilies pietryčių bokštas fragmentiškai restauruotas ir buvo pritaikytas Vytauto Didžiojo karo muziejaus reikmėms. Pilies bokšte buvo įrengta ekspozicija, kurioje miestiečiai ir svečiai galėjo susipažinti su pilies archeologinių tyrinėjimų radiniais,…
Peržiūrėti daugiau