Pagirio miestelis Daunoravičių nusavybė savo lietuviškuoju vardu duoda dasiprotėti, kad kitados buvo apsuptas didelemis giriomis. Tame miestelyje kryžiška parapijos bažnyčia is medžio 1626 metuose Bielozoru pastatyta ir apdovanota dailios išvaizdos, viduje papuošta gerų tapytojų paveikslais ir gražiais skaptavimo ornamentais. Zakristija turtinga bažnytiniais parėdais ir kitokiais bažnyčiai reikalingais daiktais. Prie bažnycios…
Peržiūrėti daugiauNemunas, tas musų upių milžins su žaliuojančiais krantais, žmogų savęspi traukte traukia. Nevienas tėvynainis, už priedermę sau laiko, vasaros laike, garlaiviu pavažinėti, nuo Kauno Jurbarko linkon. Čia regi, abiejose upės pusėse, lapuočius medžius savo grožybėje žaliuojant, ten brangios vietos – pilkalniai riogso, kitur bažnyčios bokštas, tartum aukštyn kyla, bei baltosios…
Peržiūrėti daugiauUteniui didžiu kunigaikščiu esant, Prūsų kryžokai savo antpultėmis didžiai įkyrėjo žemaičiams, todėl ir tie kaip įmanydami steigės jiems atmonyti. Metuose 1285 jaunas ponaitis Girdilis, turtingų tėvų sūnus, ynas žemaitis, šiaip apsivertė. Nuvažiavo į Prūsų miestą Ragainę, pasisakė norįs kataliku būti ir išmokti jos įstatymų. Vokiečiai priėmė jį žmoniškai, kunigui Ragainės…
Peržiūrėti daugiauKaunas – prie įtakos Nerio (Vilijos) į Nemuną. Vieta kur stovi Kaunas yr nepaprastai paveikslinga; nebereikalo ir dainius Mickeviče pamylėjo Kauno pakalnes ir apdainavo jas ant lyros stygų. Kaunas – tai vienas iš didžiausių ir seniausių Lietuvos miestų. Jis liudyja apie Lietuvos garbę, kuomet ji buvo galinga viešpatyste. Jo apšiupejusios…
Peržiūrėti daugiauPiliakalniai Stakliškų apylinkėje Trakų paviete yra daug piliakalnių – Merkunėj, Pataronys, palei Rudiškes ir daugėlios vietos. Bent keli jų yra apilynkij miestelio Stakliškių. Apie juos noriu paduot čia nors trumpučias žinias. Vienas toks piliakalnis, gan aukštas, su nukirsta tik viršūne (lauku užleista) yra dvėjose, trėjos verstose nuo miestelio, laukuose sodžiaus…
Peržiūrėti daugiauŠitą darbą pavedė mums spauzdinti "Vilniaus žinių" bendradarbis, lenkas. Lenkų literaturoje darbas dar nėra pasirodęs. Spausdinsime jį tarpais, ne vienu pradėjimu. Autorius, rašydamas lenkiškai, vietų vardus kad ir vadina lietuviškai, tačiau iš jo nurašytojo rankraščio ne visur aišku, kaip tie vardai skamba pačioj Lietuvoje. Malonu būtu, kad skaitytojai kur galėdami…
Peržiūrėti daugiauDubysos tvirtovė prieš 500 metų. – Valdovų susitikimo vieta. – Belaisvių turgai Dubysos saloje. – Rytų fronto Verdenas. – Kruvinas rėžis 140 klm. ilgumo. – Čia žuvo 17 gyvybių. – Paskandinti griaučiai. – Vaiduoklių prakeiktas tiltas. Žemaičių praeitis Dubysos krantuose. Gal nėra Lietuvoje kitos tokios upės, išskyrus Nemuną, kuri senovės…
Peržiūrėti daugiauBažnyčios kapai. Auszroje 1884 m. 1. 195. Pagal szios gadynes baźnyczias sunku yra liudyti, kaip stovējo aukurai senovės musu żinycziose. Teisybe, kad maźne visos baźnyczios Kaune tur altorius atsuktus į rytus. Ten yra trys baźnyczios užimtos ant cerkviu, isz tu tik viena pagal Niamuną, buvusi kun. Pranciszkonu, yra szeip pastatyta;…
Peržiūrėti daugiauNuo Kauno iki Rambyno tęsiasi vienas gražiausių ir prasmingiausių maršrutų, koki tik galima patirti Lietuvoje – tai kelias Nemunu, kuriame susipina gamta, istorija ir tautos atmintis. Šis maršrutas ne tik vilioja akį pakrančių kraštovaizdžiais, šimtmečius menančiais dvarais, bažnyčiomis ir piliakalniais, bet ir pasakoja apie mūsų protėvių gyvenimą, kovas, viltis ir…
Peržiūrėti daugiauKaunas karų sukūry iki Žalgirio mūšio. Kronikose ir šiaip dokumentuose Kaunas yra įvairiai rašomas: Kauen, Kauve, Cavonia, Cavno, Kovno, Kowna ir t.t. Miestas stovi Nemuno ir Neries santakoje tarp labai gražių apylinkių. Pats miestas iki šiol savo grožiu negalėjo pasigirti, bet apylinkės ne vienam suteikė daug malonumų. Paskiausiuoju metu Kaunas…
Peržiūrėti daugiauPanemunių grožis Vilkijos istoriniai paminklai. Palikęs Kauną, platus Nemunas tyliai vingiuoja vakarų link. Gražūs Nemuno krantų reginiai nuolatos keičiasi, mirga. Neseniai pasiliko Kauno santaka su baltais bažnyčių bokštais ir sena pilimi ir štai prieš akis Nevėžio santakos gražieji krantų skardžiai su Raudondvario pilies dantytais bokštais. Toliau antroje Nemuną pusėje raudonuoja…
Peržiūrėti daugiauAlkai ir alkvietės. Senovėje lietuviai garbindami savo dievus degindavo jiems aukas, kūrendavo amžiną ugnį ir t. t. Tos vietos, kur buvo deginamos aukos ir kūrenama amžina ugnis, buvo laikomos šventomis. Jos – dievų garbinamos vietos, kaip pažymi Lietuvių Literatūros Draugijos narys A. Tomas, daugiausia dominuodavo kalnų viršūnėse. Tokių kulto vietų…
Peržiūrėti daugiau











