Nuotrauka: Iš pasivaikščiojimų po Darsūniškio apylinkes. Autorius: Donatas Greičiūnas
Darsūniškis
Darsūniškis turbūt yra gana senas miestelis, nes nūdien raštuose niekur nepažymėti jo įkūrimo metai. Tik žinome, kad kryžeiviu metraščiuose jis pavadintas „Dirsunen„. Darsūniškis istorijos įvykiais pasižymi, būtent senovėje būta čia didelių medinių rūmų ir tvirtovės. Keistučiui viešpataujant Lietuvoje, čia 1381 metais vasario 3 d. vokiečių kryžeivių kariuomenė buvo į Darsūniškį atvykusi. Atėjūnai rado Darsūniškio tvirtovę pačių vietos gyventojų sudegintą, o pačius gyventojus į girias pasitraukusius. Vėliau lenkų karalius Vladislovas Jogaila, važiuodamas iš Lenkijos su kryžeivias tartis į Veliuoną buvo atvykęs iš Garding rudenyje 1418 metais kartu su žmona ir visa savo vyriausybe. Čia tuomet priėmė jį Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas ir po trumpo pasitarimo Jogaila nuvyko į Kauną.
Vietos parapijos bažnyčia yra įkurta XV amžiuje, nes pradžia jos įkūrimo siekia 1598 metus. Tos pirmos bažnyčios nebėra, nes paskiau buvo Oginskienės įkurta medinė, kuri turbūt sudegė. Dabartinė bažnyčia turi jau apie 100 metų. XVI amžiuje Darsūniškis buvo karaliaus Zigmo Augusto žmonos Barboros nuosavybė.
Anų senovės rūmų likučiai šiandien galima matyti panemunėje. Dabar Darsūniškis turi paprasto kaimo išvaizdą. Iš trijų miestelių galų yra treji vartai. Šiaurės vartai šv. Agotos paveikslu, pieto šv. Kazimiero (tas paveikslas skaitomas taip pat miestelio herbu) ir rytų – šv. Jurgio. Dabartinė bažnyčia gerokai apirusi, nes vietos gyventojai daugiau kreipia akį į smukles, kurių yra miestelyje net penketas. Viena smuklių lygiai prieš pat bažnyčios duris.
Darsūniškis turi ir pradedamąją mokyklą, kur žiemos metu mokosi apie 10 vaikų. Bet mokyklą žmonės visai neremia, ir todėl vos gyvuoja. Mokyklai skiriamos malkos dažniausiai būna išvagiamos ir vaikai su mokytoju priversti būna šalti. Ne geriau ir vasaros metu, nes mokytojui dažnai tenka girion eiti malkauti ir ant pečių malkas nešti. Paprastai Darsūniškvie sakoma: „Malkos prie mokyklos „kazionos”, – todėl nėra nuodėmės jas vogti”! Apskritai imant, dar daug yra mūsų kampelyje ištvirkusių žmonių.
Mok J. Pažerskis „Iš Darsūniškio padangės” // Trimitas 1921 m. nr. 28, p. 10-11.
Darsūniškio apylinkės
Darsūniškio apylinkės irgi turtingos istorijos atžvilgiu. Už dviejų varstų nuo Darsūniškio rytų link, girioje, yra apie 300 kapų „Milžinkapiais“ vadinamų. Apie tas kapines žmonės įvairiai nupasakoja. Vieni sako, stabmeldžių metu tų kapinių atsirasta, kiti prancūzams kariaujant su rusais, bet iš tikrųjų jos yra švedų Karolio XVII metu atsiradusios. Apie tas kapines šis liūdymas: „1702 m. kovo 15 d. ties m. Darsūniškiu įvyko mūšis tarp lietuvių-lenkų karvedžiu Višnevėckiu ir švedų. Švedai, nežiūrint jų drąsos, galutinai nugalėti buvo, be to jų vyriausias vadas generolas Gummerielhm buvo paimtas lietuvių nelaisvėn. Švedai buvo nugalėti, nes pas juos kariuomenės visai mažai tebuvo 2 tūkst., o pas Višnevěcki-6 tūkst.”
Tuose kapuose amžinai ir ilsisi švedal…
Nūdien visame miške išmėtyti kapai 1 – 1,5 metr. aukš. (3 – 4 diamtr.) jau giria apaugę.
Kitoj vietoj pietų link už 3 varstų nuo Darsūniškio yra arti 10 kapų, bet čia jau tur būt tikri milžinkapiai stabmeldžių gadynės. Apylinkėj yra keletas pilekalnių. Žymesnis iš jų Migonių pilis, kuris panašus į aukštą kalnelį, bet su nudraskytu viršumi, Darsūniškio apylinkėj dažnai galima rasti įvairių laikų pinigų, ypač 1700-8 metais pažymėtus. Galima kai kur akmens amžiaus kirvukų bei kaltelių prisirinkti.
Vis tai liūdija, kad šioj vietoj nuo amžių lietuvių gyventa „Trimite“ Nr. 28 įsibrovė klaida, kur pasakyta, jog Darsū niškio mokykloje mokosi apie 10 vaikų. Ištikrųjų Darsūniškio mokykloje mokosi apie 100 vaikų..
Mok. J. Pažėrskis „Iš Darsūniškio padangės” // Trimitas 1921 m. nr. 39, p. 31.
