Nuotrauka: Baltijos jūra besileidžiant saulei. © Donatas Greičiūnas Baltijos jūros kunigaikštytė Jūraitė gyveno jos gelmėse savo gintariniuose rūmuose. Kartą per savo pasiuntinius, lydekas, ji surinko pas save vandenų mergaites ir pasiskundė Kastytį žvejį jūroje žūklaujant, nes pirma niekas, nė pati kunigaikštytė, mažiausios žuvies nelietė. Kunigaikštytės vedamos vandeninės (undinės) įsėdo į…
Peržiūrėti daugiau
Gargždų dvaras, anksčiau seniūnija, tapo Rusų Imperatorienės Katrės II-sios dovanotas Ottonui Igelström'ui († 1823), nūnai gi, yra Rönne'ų nuosavybe. Pats miestelis guli prie Prūsų sienos ant Minijos kranto pakilioje vietoje; parapijinė bažnyčia medinė ir kaip didesnoji Žemaitijos bažnyčių dalis, išvaizdi gana paprastai; joks tapytojas nepridėjo prie jos savo rankos, bet…
Peržiūrėti daugiau
Šitą darbą pavedė mums spauzdinti "Vilniaus žinių" bendradarbis, lenkas. Lenkų literaturoje darbas dar nėra pasirodęs. Spausdinsime jį tarpais, ne vienu pradėjimu. Autorius, rašydamas lenkiškai, vietų vardus kad ir vadina lietuviškai, tačiau iš jo nurašytojo rankraščio ne visur aišku, kaip tie vardai skamba pačioj Lietuvoje. Malonu būtu, kad skaitytojai kur galėdami…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Antkapiniai kryžiai senose kapinėse Gargždų apylinkėje. Išlikę antkapiniai kryžiai senose kapinėse Gargždų apylinkėje. 1965 m. vasara. Bernardas Aleknavičius 1965 m. vasara. ©Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Pavasarį, kada gamta naujai žaliuoti prisikelia, kada sodai ir pakrūmių gėlės baltuoju gegužės sniegu apsipila, kai paupiuose kvepia ievų žiedai ir drėgnesnėse pievų vietose…
Peržiūrėti daugiau
Mažosios Lietuvos geografiniai matmenys. Lietuva yra lietuvių žemė, kur lietuviai nuo seno gyveno ir gyvena, kur lietuvių pastangomis ir triūsu natūriniai kraštovaizdžiai virto kultūriniais kraštovaizdžiais, kur tautos kultūrinis pasireiškimas yra susekamas įvairiais atžvilgiais. Lietuviškos sodybos, lietuviški vietovaizdžiai, lietuviškas tautos menas, žodžiu visa etnografija byloja, kur baigiasi tos ar kitos tautos…
Peržiūrėti daugiau
Dr. J. Remeika "Kalotės ežeras" // Kai dar amžina ugnis ruseno 1939 m. p. 135-136; Kol Bendikų kaimas buvo neišdalytas, samdydavo tik vieną kerdžių. Tas ganydavo viso kaimo gyvulius. Kartą jis ganė prie Kalotės ežero ir, atsisėdęs ant žemės, vijo apvarčius savo rezginėms. Tuo tarpu pribėgo prie jo velnias iš…
Peržiūrėti daugiau
Dr. J. Remeika "Dovilių piliakalnis" // Kai dar amžina ugnis ruseno 1939 m. p. 97-104; Puikiame Minijos kranto ąžuolyne, į pietus nuo Dovilų, slepiasi pilaitės kauburys. Vieni pasakoja, kad čia kunigaikštis Dovilas gyveno, antri — kad Gedimino giminaitis, o patsai kaimas anapus upės gavęs vardą nuo Gedimino, kuris kartą aplankęs…
Peržiūrėti daugiau
Dr. J. Remeika "Dravernos milžinas" // Kai dar amžina ugnis ruseno 1939 m. p. 156-158; Kartą gyveno labai stiprus milžinas. Jei kam reikėdavo padėti, jis mielai rodydavo savo galią. Vieną dieną senas žmogus norėjo per Marias pereiti ir Užmaryje pasirinkti malkų, kur augo puiki giria, bet nežinojo kaip. Tada kreipėsi…
Peržiūrėti daugiau
„Baltijos jūra. Gintaras“ // Legendos pasakoja, p. 44-45; Gintarą pažinusios tautos daugelį amžių spėliojo, kas gi yra toji graži gamtos dovana, kaip ji atsirado. Kol mokslas nebuvo taręs apie gintarą tiesos žodžio, jos pagal savo gyvenamąsias sąlygas ir papročius kūrė apie jį įvairius padavimus bei mitus. Kai kurie pasiekė ir…
Peržiūrėti daugiau
Nors ir mylime savo Tėvynę, nors ir didžiuojamės jos praeitimi, bet dar mažai kas gali pasakyti, kad jau gerai žino savo Tėvynės ir gimtojo krašto praeitį. Mylėti gi Tėvynę galima tik ją pažinus! Kad plačiau supažindinus visuomenę su mūsų krašto praeitimi pateikiu čia kelius bruožus iš praeities artimiausiojo nuo Klaipėdos…
Peržiūrėti daugiau