Rambyno kalnas yra ant Nemuno kranto, Klaipėdos krašte. Iš kalno matosi Ragainės miestas, Nemuno, Prūsuose. Iš Nemuno pusės Rambyno kalnas labai status ir aukštas, o šiaurės šonas nuolėglus, baigiasi nedideliais kauburėliais; čia senovėje buvęs lietuvių kapinynas. Kalnas apaugęs pušimis, eglėmis ir mažesniais miškeliais. Jokių trobesių tuo tarpu nėra. Artimiausiame ties…
Peržiūrėti daugiau
Ši kelionė pažinimui Žemaitijos senovės buvo trumpiausioji, bet ir joje užtikome daug senovės paminklų, kaip jau žinomų ir dar visai nežinomų mokslui ir kurių pastebėjimas yra reikalingas naujai kylančiam Tėvynės praeities pažinimo mokslui. Jau kartą važiuotu plentu per Aisenus ir toliau smėlingu vieškeliu Švėkšnos linkui, pasiekiame buvusiojo Skamontų kardono trobesių,…
Peržiūrėti daugiau
Pažinę per pirmas dvi keliones kuršių senkapių kultūrą ir keletą senesniųjų Žemaitijos piliakalnių šią kelionę paskiriame pažinimui dar mažai žinomų, kaip visuomenei taip ir mokslui, Žemaitijos alkų senovės lietuvių religinio kulto vietų. Nors Žemaitijos alkai nepasižymi ypatinga savo statyba ar įrengimu ir todėl mokslo buvo neigiami, bet jie slepia savyje…
Peržiūrėti daugiau
Žemės atmintis slypi ne tik istorijos vadovėliuose, bet ir nebyliose kalvose, akmenyse, senolių pasakojimuose. Kaip ir daugelyje Lietuvos vietų, taip ir Žemaitijoje bei Dzūkijoje piliakalniai ir šventi akmenys vis dar saugo senosios pasaulėjautos atgarsius. Nors modernioji kultūra vis sparčiau keičia peizažą ir trina senųjų kartų atmintį, kai kur dar išlieka…
Peržiūrėti daugiau
Dubysos žiotys – tai ne tik dviejų upių susiliejimo vieta, bet ir istorinės atminties šerdis, kurią dar 1939 m. straipsnyje „XX amžius“ laikraštyje įtaigiai aprašė istorikas Zenonas Ivinskis. Remdamasis šaltiniais, pasakojimais ir kryžiuočių kronikomis, jis rekonstruoja vieną svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diplomatinės istorijos vietų – Salą (Sallinwerder), kur 1398 m….
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Gedimino kapas Veliuonoje. Nespalvotas, horizontalios kompozicijos atvirukas, spausdintas iš fotografijos. Jame nufotografuotas Veliuonos piliakalnis, vadinamas Gedimino kapu. Viršuje, kairėje pusėje, išspausdinta antraštė: „Gedimino kapas Veliuonoje“. Spaudos būdas: atviruko – giliaspaudis, teksto – iškiliaspaudis. ~ 1911 m. © Kretingos muziejus Veliuona ir Gedimino kalnas – tai viena iš tų Lietuvos…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Jurbarko piliakalnis. Balys Biračas 1932 m. © Lietuvos nacionalinis muziejus Jurbarko istorija – ką apie ją žinome? Jurbarko istorija – ką apie ją žinome? Randasi jis lygumoj ant Nemuno kranto, toj pačioj upės pusėj, ką ir Veliuona. Be to jis yra tarp dviejų upelių: Imstros ir Mituvos. Istoriko Balinskio…
Peržiūrėti daugiau
Paveikslas: Veliuonos pilis. 1997 m. © Jurbarko krašto muziejus Vėliuonos pilis – kovų, legendų ir istorijos liudininkė Vėliuonos pilis – kovų, legendų ir istorijos liudininkė. Visoj Lietuvoj sako istorikas Balinskas be abejo nėra labiau istorinės ir svarbesnės vietos už Vėliuoną. Kiek tai čia kryžeiviai lietuvių kraujo išliejo! Kiek pačių kryžeivių…
Peržiūrėti daugiau
Paveikslėlis: "Veliuona prie Nemuno". Autorius: Napoleonas orda, XIX a. II p. © Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Viena žymiausių mūsų praeities vietų. Veliuona Nemuno pakrantyj, Kauno apskrityj yra senovės miestelis Veliuona. Žiloj senovėj lietuviai čia degindavę aukas vėlių (dūšių) globėjai deivei Veliuonai. Ši vieta mūsų istorijoj turėjo labai didelės visai Lietuvai…
Peržiūrėti daugiau
Iš 1882 m. Sausio mėn. "Istoričeskij viestnik" ir "Niva" Nr. 48; beto, iš velionies Z. Zaleskio rankraščių. Raudonės pilis buvo įsteigta anais laikais, kada Teutonų ordenas pradėjo pulti Lietuvą, neva norėdamas apkrikštyti ją, iš tikrųjų, norėdamas tiktai užgrobti Lietuvos žemelę ir pavergti mūsų prabočius. Tie puolimai tęsėsi tol, kol Lietuvos…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Palanga. Birutės kalnas. Laiptų, vedančių kalvos šiaurės rytiniu šlaitu link viršūnės, bendras vaizdas. Fotografinis atvirukas, darytas 1936 m. Palangoje, Igno Stropaus (1884–1959) fotoateljė. Fotografas Ignas Stropus 1936 m. © Kretingos muziejus Žemaičių kalnai Žemaičių kalnai. Nors šiaipjau Žemaičių (Telšių) kalvos paprastai neiškyla aukščiau per 80-85 s. (170-180 metrų) nuo…
Peržiūrėti daugiau
Pusiaukelyje tarp Ragainės bei Tilžės ant dešiniojo Nemuno kranto riogso senasis Rambynkalnis. Is Nemuno pusės išrodo jis gana status ir augštas. Ir iš rytų, nuo Bitėnų, arba iš vakarų, nuo Krakoniškių ant jo užlipti norintiems prisieina šauniai stačiai pakopti. Bet kas iš šiaurės nuo Bardėnų, ateina, vos numano prieš kalną…
Peržiūrėti daugiau