Vyžuonų priešistorė Vyžuonos – senųjų sėlių genčių pakraštys. Genčių, turėjusių pačių archaiškiausių gyvenimo būdo, ypač gamtos ir jos reiškinių garbinimo papročių. Kaip matome iš rašytinių šaltinių, taip pat senelių bei prosenelių pasakojimų, visa juos supanti gamta turėjusi paslaptingos, galingesnės už žmogų jėgos, tiesiogiai veikiančios savo reiškiniais. Tad natūralu, kad gamta…
Peržiūrėti daugiau
Anykščiai — gražus ir nemažas miestas, tikrai vertas to vardo. Dabar jame yra apie 4500 gyventojų, didžiausias Lietuvoje vyno fabrikas, veltinių fabrikėliai ir daug kitokių pramonės įmonių. Graži, didinga mūro bažnyčia, didelis geležinis tiltas per Šventąją, geležinkelio stotis, gražiai išgrįstos betono šaligatviais nuklotos gatvės, centre daug gražių mūro namų. Į…
Peržiūrėti daugiau
Anykščių apylinkė plačiai išsiplėtusi abipus Šventosios upės, savo kalnų kalneliais, šilais šileliais, garsių, tautos vyru; vysk, A. Baranausko, J. Biliūno, A. Vienuolio gimtinėmis, graži ir įdomi kiekvienam lietuviui. Ne tik lietuviui — net ir svetimšaliui.1929 m. aplankęs Anykščius Leipcigo grafikos instituto prof. Buhe su savo studentais, net lietingu rudens metu,…
Peržiūrėti daugiau
J. Str. "Užvinčių miškai." // Mūsų girios 1930 m. nr. 6., p. 52-54; Zarasų miškų urėdijoj, paliai pačią administracijos liniją tęsiasi didelis gražaus miško masyvas — Užvinčių miškai. Bendras miško plotas 4500 ha. suskirstytas į 81 kvartalą. Daugiausia pušynas su maža priemaiša eglių ir dar mažesne minkštųjų lapuočių veislių medžių….
Peržiūrėti daugiau
A. Tautavičius "Dubingių apylinkių archeologiniai paminklai" .. Dubingiai 1971 m., p. 27-38; Gražios Dubingių apylinkės iki šiol archeologų labai mažai tyrinėtos, mažai žinomi jų archeologiniai paminklai, nedaug ir į muziejus iš čia patekusių archeologinių radinių. Todėl seniausia šio Lietuvos kampelio praeitis tebėra mažai žinoma, tebelaukia savo tyrinėtojo. Dar negalime atsakyti…
Peržiūrėti daugiau
Č. Kudaba "Dubingių apylinkių gamtos ypatumai" // Dubingiai 1971 m., p. 7-19; Dubingių apylinkės išsiskiria iš kitų dėl neįprastai ilgo, siauro, stačiašlaičio ir gilaus ežero, kuris čia nusitęsia iš vakarų į rytus. Geografinėje literatūroje tokio tipo ežerai vadinami rininiais (vok. Rinnensee), o lietuviškai juos mėginama vadinti loviniais. Tokių ežerų Lietuvoje…
Peržiūrėti daugiau