Iš padavimų Ip. Cieška "Kur gimė krivių Krivis" // Trimitas 1940 m., nr. 19, p. 451-453; Mūsų poetas Maironis savo eilėraštyje yra kvietęs keleivį, keliaujantį nuo Šiaulių pro Luokę, neužmiršti sustabdyti arklių ir užlipti ant Šatrijos kalno. Poetui atrodė, kad Šatrija yra viena gražiausių mūsų šalies vietų. Tiesa, Šatrija graži,…
Peržiūrėti daugiauK. Paunksnis "Gedimino kalno pilis" // Trimitas 1940 m., nr. 1, p. 15-16; Lietuvos Didysis Kunigaikštis Gediminas ant stataus kalno Neries ir Vilnelės upių santakoje pastatė pilį ir rezidencija perkėlė iš Trakų į naująją sostinę. Pakalnėje kiek vėliau pastatyta žemoji pilis ir apvesta aukštu mūru bei giliu grioviu. Kad apsaugotų…
Peržiūrėti daugiauKancleris „Gražus kampelis“ // Trimitas. – 1932, Nr. 47, p. 930; Penki kilometrai nuo Pagelažių geležinkelio stoties (Vilkmergės — Jonavos ruože), apie 1,5 km. nuo Šventosios upės, aplinkui gražiais pušynais apaugęs yra nedidelis Veprių bažnytkaimis. Čia pat palangėj, Veprių ežeras. Šventosios upėje yra puikių vietų maudytis, aplinkui auga jaunos pušaitės…
Peržiūrėti daugiauV. Bičiūnas „Mūsų krašto istorinės vietos“ // Trimitas. – 1931, Nr. 29, p. 564-565; Viena iš žymiausių Lietuvos istorinių vietų (Šalia Vilniaus, Kauno, Kernavės ir Trakų) yra Ukmergės arba Vilkmergės miestas. Nesigilinant į to miesto pavadinimo išaiškinimą, pravers tačiau pažymėti, kad pats miesto vardas yra susijęs su dviem skirtingais padavimais….
Peržiūrėti daugiauBrundalas „Mūsų Vilnius“ // Trimitas. – 1922, Nr. 109, p. 10-13; Nr. 110, p. 15-22; Nr. 111, p. 12-16; Nr. 112, p. 12-17; Nr. 113, p. 12-17; Nr. 114, p. 16-21; Nr. 115, p. 13-16; Nr. 117, p. 10-14; Nr. 119, p. 11-14; – 1923, Nr. 125, p. 25-27; Nr….
Peržiūrėti daugiauVilniaus legendas yra užrašę lietuvių bei lenkų menininkai ir mokslininkai „Gedimino kalno lobiai“ // Vilniaus legendos 1998 m. p. 10 – 15 Kūčių vakarą, jau temstant, bravoro darbininkas Vaitkus, baigęs darbą, ėjo pro Gedimino kalną namo. Jo pareiga bravore buvo taisyti ir tvirtinti alaus statinių lankus. Tą dieną pasitaikė daug…
Peržiūrėti daugiauVilniaus legendas yra užrašę lietuvių bei lenkų menininkai ir mokslininkai "Geležinis vilkas" // Vilniaus legendos 1998 m. p. 7 – 9 Kur šiandien dunkso Vilniaus rūmai, dar XIII šimtmetyje ošė tankios girios. Didžiulis tauras — Lietuvos girių karalius savo tvirtu balsu žadindavo snaudžiančius šimtamečius ąžuolus, naktinis vilkų staugimo aidas atsimušdavo…
Peržiūrėti daugiauVilniaus legendas yra užrašę lietuvių bei lenkų menininkai ir mokslininkai // Vilniaus legendos 1998 m. p. 5 – 6 Kunigaikštis Gediminas, kurdamas Vilnių, norėjo pastatyti tvirtą pilį, jokių priešų neįveikiamą, tokią, kurios vardas ir garbė visam pasauly skambėtų ir amžinai būtų lietuviška. Sušaukė kunigus, burtininkus, krives ir įsakė patarti, ką…
Peržiūrėti daugiauJ. Ziminskas „Iš Eišiškių praeities“ // Ateitis. – 1944, Nr. 340, p. 3 Eišiškių miestelis ligi keleto paskutiniųjų metų Lietuvos visuomenės daugumai tebuvo žinomas ne daugiau, kaip geografinis pietryčių Lietuvos žemėlapio taškas. Kaip ir daugelio kitų Lietuvos sričių, taip ir Eišiškių gausi turtingais istoriniais įvykiais praeitis, amžių bėgyje išnyko iš…
Peržiūrėti daugiauP. Ališauskas „Legendiniai Gelvonai“ // Ateitis. – 1944, Nr. 335, p. 3-4 Gelvonų miestelis yra Ukmergės apskrityje, apie 24 km į pietų pusę nuo Ukmergės. Miestelis teturi valsčiaus teises, ir jame gyvena apie 700 gyventojų. Gelvonų, labai gražios apylinkės. Gamtovaizdyje visur apstu miškų ir ežerų. Gelvonų valsčiaus ribose yra net…
Peržiūrėti daugiauA. Zabitis-Nezabitauskis „Gedimino kalno arba Aukštutinė pilis“ // Ateitis. – 1943, Nr. 172, p. 3 Gedimino pilies įsteigimas yra susijęs su didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino sapno apie geležini vilką legenda. Dar toli prieš pilies įsteigimą, spėjama, Gedimino kalnas jau yra buvęs apgyventas. Sprendžiant iš kalne rastų medžiaginės kultūros liekanų, daroma…
Peržiūrėti daugiauA. Zabitis-Nezabitauskis „Kreivoji pilis“ // Ateitis. – 1943, Nr. 169, p. 4 Proistorinių kultūrų analizė rodo, kad apie 3 500 m. prieš Kristų Vilniaus krašte gyventa suomių ugrų protėvių. Tik iš XII amž. antrosios pusės negausių rašytinių duomenų matyti, kad lietuviai tada jau buvo pasiekę Minsko ir Polocko sritis Mindaugo…
Peržiūrėti daugiau











