Kategorijų archyvai: Vilniaus apskritis

Vilniaus legendas yra užrašę lietuvių bei lenkų menininkai ir mokslininkai "Geležinis vilkas" // Vilniaus legendos 1998 m. p. 7 – 9 Kur šiandien dunkso Vilniaus rūmai, dar XIII šimt­metyje ošė tankios girios. Didžiulis tauras — Lietuvos girių karalius savo tvirtu balsu žadindavo snaudžian­čius šimtamečius ąžuolus, naktinis vilkų staugimo ai­das atsimušdavo…

Vilniaus legendas yra užrašę lietuvių bei lenkų menininkai ir mokslininkai // Vilniaus legendos 1998 m. p. 5 – 6 Kunigaikštis Gediminas, kurdamas Vilnių, norėjo pa­statyti tvirtą pilį, jokių priešų neįveikiamą, tokią, ku­rios vardas ir garbė visam pasauly skambėtų ir amži­nai būtų lietuviška. Sušaukė kunigus, burtininkus, krives ir įsakė patarti, ką…

J. Ziminskas „Iš Eišiškių praeities“ // Ateitis. – 1944, Nr. 340, p. 3 Eišiškių miestelis ligi keleto paskutiniųjų metų Lietuvos visuomenės daugumai tebuvo žinomas ne daugiau, kaip geografinis pietryčių Lietuvos žemėlapio taškas. Kaip ir daugelio kitų Lietuvos sričių, taip ir Eišiškių gausi turtingais istoriniais įvykiais praeitis, amžių bėgyje išnyko iš…

P. Ališauskas „Legendiniai Gelvonai“ // Ateitis. – 1944, Nr. 335, p. 3-4 Gelvonų miestelis yra Ukmergės apskrityje, apie 24 km į pietų pusę nuo Ukmergės. Miestelis teturi vals­čiaus teises, ir jame gyvena apie 700 gyventojų. Gelvonų, labai gražios apylinkės. Gamtovaizdyje visur apstu miškų ir ežerų. Gelvonų valsčiaus ribose yra net…

A. Zabitis-Nezabitauskis „Gedimino kalno arba Aukštutinė pilis“ // Ateitis. – 1943, Nr. 172, p. 3 Gedimino pilies įsteigimas yra su­sijęs su didžiojo Lietuvos kunigaikš­čio Gedimino sapno apie geležini vilką legenda. Dar toli prieš pilies įsteigimą, spėjama, Gedimino kalnas jau yra buvęs apgyventas. Sprendžiant iš kalne rastų medžia­ginės kultūros liekanų, daroma…

A. Zabitis-Nezabitauskis „Kreivoji pilis“ // Ateitis. – 1943, Nr. 169, p. 4 Proistorinių kultūrų analizė rodo, kad apie 3 500 m. prieš Kristų Vil­niaus krašte gyventa suomių ugrų protėvių. Tik iš XII amž. antrosios pusės negausių rašytinių duomenų matyti, kad lietuviai tada jau buvo pasiekę Minsko ir Polocko sritis Min­daugo…

A. Zabitis-Nezabitauskis „Vilniaus Perkūno šventykla“ // Ateitis. – 1943, Nr. 166, p. 3 Senosios kartos Lietuvos Istorikai (T. Narbutas, M. Balinskis ir kt.) mėgsta daug pasakoti apie senovės lietuvių religiją, dievus ir šventyk­las. Nors tose pasakose yra daug kas abejotino ir išgalvoto, tačiau, kaip rodo visų tautų religinė evoliu­cija, ir…

A. Zabitis-Nezabitauskis „Šventaragio slėnis – Vilniaus miesto lopšys“ // Ateitis. – 1943, Nr. 163, p. 4 Vilniaus kaip kultūrinio centro praeitis yra apgaubta gražių legen­dų, padavimų ir pasakojimų. Tos le­gendos ir pasakojimai praskleidžia tų tolimų amžių lietuvių tautinės ir religinės šventovės paslaptingos už­dangos šydą ir atidengia nepapras­tai gražų ir turiningą…

R. V. „Ant Galvės ežero“ // Ateitis. – 1943, Nr. 133, p. 4 Kiekvieną pavasari gyvenimas Trakuose atgyja: sužaliuoja visa gamta, iš Galvės ežero dingsta žiemos ledai, o ir žmonių kasdien vis naujų atsiranda. Per visą žiemą gairinę senąjį Vytauto sostą visų krypčių vejai pavasariop sušvelnėja o kai papučia šiltas…

E. Erdvinis „Šviesa į Vilniaus proistoriją“ // Ateitis. – 1943, Nr. 30, p. 6 Lietuvos sostinės praeitis, kaip ne­daugelio senųjų žymiųjų miestų, yra gaubiama pasakų, legendų šydo, ku­ris jo istoriją nukelia į dar neištirtą proistoriją. Viena tokių plačiai žino­mųjų legendų apie Vilniaus įkūrimą yra legenda apie Gedimino sapną. Didžiausią lig…

Mums lietuviams netrūksta vietų, turtingų ir brangių istorijos atminimais. Tuo žvilgsniu mes nesame menkesni, lyginant su kitomis tautomis. Tik kitos tautos, kad ir mažiau kartais už mus teturėdamos, yra visa, kas rišasi su jų praeitimi, ištyrusios, aprašiusios, apdainavusios, pasauliui pa­skelbusios. Visi apie jas žino, ir kam pasitaiko važiuoti pro šalį kokios…

Alko akmenys – tai senosios lietuvių pasaulėjautos atspindys akmenyje. Tylūs, dažnai pamiršti lauko milžinai byloja apie laikus, kai ant jų buvo aukojama dievams, tikėta jų galia gydyti, saugoti, bausti. Nors mokslas dar tik bando įminti šių akmenų prigimtį ir tikrąją paskirtį, liaudis juos išsaugojo padavimuose, kryžiais pažymėjo, maldomis pagerbė. Alkvietės,…