Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Čia kaupiami ir nuolat pildomi VietosDvasia.lt straipsniai ir pasakojimai apie Lietuvos vietas – piliakalnius ir senąsias šventvietes, akmenis ir kapinynus, dvarvietes, kaimus ir miestelius. Čia rasite archeologinių paminklų aprašymus, vietos istoriją, gyvąsias legendas, padavimus, tautosakos fragmentus, o taip pat – šiuolaikinius pasakojimus, padedančius naujai pažvelgti į mūsų krašto kultūrinį ir dvasinį paveldą. Šis puslapis veikia kaip gyvas Lietuvos atminties archyvas, kuriame susipina moksliniai faktai, vietos žmonių liudijimai ir mitologinis baltų pasaulėvaizdis.
Velykos Kaune 1362 m. – tai viena dramatiškiausių akimirkų Lietuvos istorijoje, kai šventinis pavasario metas virto krauju ir ugnimi paženklinta kova už valstybės likimą. Ankstyvas pavasaris, tušti panemunės kaimai ir budrios sargybos piliakalniuose liudijo artėjančią audrą – kryžiuočių žygį prieš Kauno pilį, vartus į Lietuvos gilumą. Čia susikirto ne tik…
Peržiūrėti daugiau
Ten, kur Saulelė anksčiausiai teka – tai kelionė į patį ryčiausią Lietuvos kampelį, ten, kur baigiasi žemėlapio linijos ir prasideda lėtas, gilus krašto alsavimas. Č. Kudabos pasakojime atsiveria Dysnos ir Birvėtos lygumos – ledynų suformuotos žemės, molingų lobų plotai, senųjų ežerų dugnai, šiandien virtę derlingomis pievomis ir laukais. Tai ne…
Peržiūrėti daugiau
Senoviška Vilniaus tvirtovė – tai pasakojimas apie miestą, kuris nuo XIV amžiaus buvo ne tik Lietuvos politinis ir kultūrinis centras, bet ir viena svarbiausių valstybės gynybinių atramų. Ant Neries ir Vilnios santakos kalvų iškilusios pilys šimtmečius saugojo krašto nepriklausomybę, atlaikė kryžiuočių puolimus, gaisrus ir suiručių laikus. Šis straipsnis atveria Vilnių…
Peržiūrėti daugiau
Mūsų piliakalniai – tai gyvieji Lietuvos istorijos liudininkai, išsibarsčiusieji po visą kraštą ir saugantys akmens gadynės sodybų, aisčių pilių ir didžiųjų kovų su kryžiuočiais atmintį. Kiekvienas pilies kalnas, pilaitė ar švedkalnis – tai ne tik žemės supilta aukštuma, bet ir ištisa praeities knyga, kurią galima skaityti iš pylimų, griovių, šlaitų…
Peržiūrėti daugiau
Ieškotini senoviški paminklai – tai raginimas atsigręžti į nykstančius mūsų praeities ženklus, išsibarsčiusius laukuose, pakelėse ir dvarų soduose. 1927 m. laikraštyje „Lietuva“ publikuotame Petro Tarasenkos straipsnyje keliama nerimą kelianti mintis: kiek dar paslaptingų akmenų – su žalčiais, „pėdomis“, dubenimis ar menhìrų pavidalo – slypi pamiršti ar jau prarasti? Remdamasis Raguvos…
Peržiūrėti daugiau
Gelgaudų pilis – ant aukštojo Nemuno kranto stūksančios jos sienos ir bokštai primena laikus, kai šis Panemunės ruožas buvo viena karščiausių Lietuvos istorijos vietų. Tarp Raudonės ir Skirsnemunės, dabartinio Eleonaravos (Zomkaus) dvaro apylinkėse, iškilusi tvirtovė mena kryžiuočių ir lietuvių kovas, bajorų Gelgudų galybę, sukilimų dramą ir šiurpius padavimus apie požemius…
Peržiūrėti daugiau
Dainavos Sostinė: Merkinė – tai ne tik senas Dzūkijos miestelis Nemuno ir Merkio santakoje. Tai viena svarbiausių Lietuvos istorinių vietų, kur per šimtmečius sprendėsi valstybės likimas. XIII–XV amžiais ji buvo stipri pilis kryžiuočių kelyje į Trakus ir Vilnių, ėjusi iš lietuvių rankų į Ordino ir vėl atgal. Čia minimas Vytautas,…
Peržiūrėti daugiau
Iš mano kelionės po Lietuvą – tai A. Paškevičiaus 1927 m. žurnale Karys publikuotas straipsnis, kviečiantis leistis į gyvą, vaizdingą kelionę per Žemaitiją. Autorius dviračiu įveikia šimtus kilometrų, sustodamas Vaškuose, Joniškyje, prie Kryžių kalno, Šatrijos, Medvėgalio, Kražių, Šiluvos, Dubysos slėnių ir daugelio kitų vietų. Jo pasakojime susilieja gamtos grožis, piliakalnių…
Peržiūrėti daugiau
Palei Rambyną atsiveria ne tik Nemuno pakrančių peizažai, bet ir gyva Mažosios Lietuvos atmintis – kupina senųjų vietovardžių, lietuviškų pavardžių ir padavimų apie šventąjį Rambyno akmenį. Šiame 1927 m. laikraštyje Lietuva publikuotame nežinomo autoriaus, pasivadinusio „Min-as” straipsnyje susipina keliautojo įspūdžiai ir vietos žmonių pasakojimai apie laikus, kai ant kalno dar…
Peržiūrėti daugiau
Nemuno vingiuose slypi ne tik ramūs peizažai ir žaliuojančios lankos, bet ir aštrūs ginčai dėl mūsų pačių atminties. Šiame 1927 m. „Lietuvos žiniose“ publikuotame A. R. straipsnyje Nemunas vaizduojamas ne kaip priešus sulaikanti siena, bet kaip gyva Lietuvos arterija – kelias, kuriuo plūdo ir prekyba, ir pavojai, ir istorijos audros….
Peržiūrėti daugiau
Nuo Gargždų iki Lapių – tai A. Pleškio kelionių ir kraštotyros pasakojimas, publikuotas 1927 m. žurnale „Trimitas“ (nr. 11, 12 ir 13), vedantis skaitytoją Minijos slėniais, piliakalnių viršūnėmis ir legendomis apipintais Žemaitijos kaimais. Autorius ne tik aprašo Minijos didybę – jos sraunius vandenis, skardžius krantus ir pavasario potvynių šėlsmą –…
Peržiūrėti daugiau
Mūsų senovės liekanos – tai žvilgsnis į Lietuvą, kurioje beveik kiekvienas žemės lopinėlis slepia praeities pėdsakus, dažnai nepastebimus ar neįvertintus kasdienio gyvenimo tėkmėje. Šiame tekste skaitytojas kviečiamas atsigręžti į senovinius paminklus, padavimus ir archeologines liekanas kaip gyvus tautos atminties liudytojus, glaudžiai susijusius ne tik su istorija, bet ir su dabartine…
Peržiūrėti daugiau