Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Daugelyje čia publikuojamų straipsnių prisegtos ir vietovės apie kurias juose kalbama. Belieka tik perskaityti pateiktą informaciją, spausti ant vietovės ir atsidariusiame lange susirasti mygtuką „Rodyti kelią„.
Alkai ir alkvietės. Senovėje lietuviai garbindami savo dievus degindavo jiems aukas, kūrendavo amžiną ugnį ir t. t. Tos vietos, kur buvo deginamos aukos ir kūrenama amžina ugnis, buvo laikomos šventomis. Jos – dievų garbinamos vietos, kaip pažymi Lietuvių Literatūros Draugijos narys A. Tomas, daugiausia dominuodavo kalnų viršūnėse. Tokių kulto vietų…
Peržiūrėti daugiau„Briva Zeme” savo iliustruotame priede „Ilustretais Peelikums” 39 nr. įdėjo šį įdomų prof. Fr. Baldžio straipsnį iliustruotą apie Apuolės piliakalnį. Tardami, kad ir mūsų skaitytojams įdomu su juo susipažinti, dedame jį čia išverstą lietuvių kalbon. „Lietuvos Aidas” Redakcija (1931 m.) Kronikininkas Rimbertas pasakoja, kad švedų karalius Olovas (maždaug 855 m….
Peržiūrėti daugiauMažosios Lietuvos geografiniai matmenys. Lietuva yra lietuvių žemė, kur lietuviai nuo seno gyveno ir gyvena, kur lietuvių pastangomis ir triūsu natūriniai kraštovaizdžiai virto kultūriniais kraštovaizdžiais, kur tautos kultūrinis pasireiškimas yra susekamas įvairiais atžvilgiais. Lietuviškos sodybos, lietuviški vietovaizdžiai, lietuviškas tautos menas, žodžiu visa etnografija byloja, kur baigiasi tos ar kitos tautos…
Peržiūrėti daugiauEkspedicija „Molėtų ežerais” I-oji diena. Steponas Kolupaila – Lietuvos geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas, technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos pradininkas. Gimęs 1892 m. Tuminiškėse (Daugplio apskritis), į Dausas iškeliavęs 1964 m. Be tarnybinių kelionių Hidrometrinio biuro ar Energijos komiteto reikalais, betyrinėjant Lietuvos upes ar inspektuojant jų reguliavimą, profesorius Kolupaila dažnai pakeliaudavo…
Peržiūrėti daugiauLietuvių kryžiai. Kuriai nors, tautai, jos būdui bei praeičiai pažinti, yra nemaža šaltiniui. Ištikimiausias šaltinis, rodos, turėtų būti rašytas žodis, t. y. įvairias kronikos bei metraščiai. Bet jų dažnai trūksta, jų teikiamos žinios ne visados esti tikros ir nuolat reikalingos kritiškai patikrinti. Čia ateina pagalbon kalba, folkloras, archeologija ir tautinis…
Peržiūrėti daugiauKeletas istorinių vietų Lėvenos baseine. Už kokio vieno kilometro nuo Bigailių stoties (Subačiaus val.), žiemiu pusėje, yra Aščiagalių sodžius. To sodžiaus laukai prieina prie Lėvens ir ant jo kranto yra didelis kalnas, žmonių piliakalniu, vadinamas. Dažnai žmonės ant jo randa senovės metalinių pinigų ir įvairių senovinių ginklų ir įvairių senovinių…
Peržiūrėti daugiauKarsakiškio apylinkė. Pirm negu imti aprašinėti šios apylinkės istoriškoji reikšmė, reikia paieškoti, žinių rašytuose šaltiniuose. Rasi, šis klausimas jau yra išaiškintas ir Karsakiškio apylinkė ištyrinėta kur nors rusų ar lenkų literatūroje, bet gi mes tuo tarpu labai maža apie ją težinome. Taigi, šie keli pastebėjimai gal duos kiek tiek medžiagos…
Peržiūrėti daugiauKarsakiškis. Iš vietinio gyventojo, Panevėžio mokytojų seminarijos auklėtinio J. Paštuko, dar gavau įdomių apie Karsakiškį žinių. Karsakiškis seniau buvęs didžiausias to meto Lietuvos miestas. Jo pradžia buvusi prie Akmenių kaimo, o pabaiga prie Paliūniškio dvaro Jis turėjęs 3 mylias skersai ir tiek pat išilgai. Pats centras buvęs toje vietoje, kur…
Peržiūrėti daugiauRumbonių valdovai ir vaiduokliai. Tarp Alytaus ir Punios šilo, Nemuno pakrantėje glūdi Rumbonių bažnytkiemis. Greta jo — to paties vardo dvaras. Tai nuošalus Dzūkijos kampelis, tylus, romantiškas, senovės legendomis ir padavimais apipintas. Čia pat stūkso Piliupio (Rumbonių) piliakalnis. Senovės padavimai byloja, kad šis piliakalnis buvo supiltas kunigaikščio Margio, Punios valdovo…
Peržiūrėti daugiauKaraliaus Mindaugo sostas Kernavėje. Nūnai Kernavė — mažas, tylus aukštaičių bažnytkaimis. Keliolika ūkininkų sodybų, trejetas krautuvėlių, pašto agentūra ir policijos punktas. Tiktai didinga bažnyčia ir moderni dviejų aukštų mūrinė pradž. mokykla puošia šiaip skurdų kaimelį. Užtat apylinkės gamtovaizdis nuostabus, žavįs. Iš vienos pusės sliūkso balti smėlynai, kurie primena Nidos kopas…
Peržiūrėti daugiauMitologinių akmenų tyrinėjimai. Vieni mažiausiai pažįstamų Lietuvos archeologinių paminklų yra vadinamieji mitologiniai akmenys. Jie būna įvairaus didumo ir formos, dažnai turi iškaltus įvairius ženklus ir dubenis. 1970 m. Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos institutas pradėjo šių akmenų aplinkos tyrinėjimus. 1970 — 1971 m. buvo ištirta apie 30 mitologinių akmenų aplinka. Prie…
Peržiūrėti daugiauIstoriniai apsaugos vartai Darsūnišky. Trakų apskrityje, dešiniame Nemuno krante, prie Liutikės upelio žiočių glūdi nedidelis, bet labai senas ir garsios praeities Darsūniškio miestelis. Važiuojant į jį Kruonio vieškeliu keleiviui pirmiausia krenta į akį keisto stiliaus senoviški vartai. Ant keturių mūro stulpų iškeltas stogelis, o po juo lyg kokia koplytėlė su…
Peržiūrėti daugiau