Pėdsakai

Nors straipsnio pavadinimas „Raginėnų piliakalniai”, tačiau pačiame straipsnyje daugiausia kalbama apie Raginėnų pilkapius, kurie kartu su piliakalniu sudaro vieną, bendrą kompleksą. Red. p. Raginėnų piliakalniai. Pas mus Lietuvoje, kaip visi žinome, yra visur daugybė piliakalnių, ne sykį visokiuose paupiuose visomis krūvomis styrinčių. Gailu vien, kad jų skaičius kasdien tirpsta, nei…

(Isz mano atminties apie musų kelionę į Žemaiczius). Ant marių kraszto Palangos miestelyj Kur gyven musų broliai žemaitėliai, Yr augsztas kalnas, Byruta vadintas, Žalioms puszelėms virszuj apsodintas. Tautiszka daina. Kiekvienas žmogus, man rodos, laiko sav už laimę, jei gali aplankyti senovės savo tautos paminklus, kurie sziokiu ar tokiu budu yra…

(Isz mano atminties apie musu kelionę po Zemaiczius.) …Senovės žinyczios, kur prabocziai musų liaupsino dievus savo, paskirtos tapo garbei krikszczioniszkojo Dievo: stabai vyriausiųjų Lietuvos dievų isznaikinta o jų vieton altoriai įtaisyti… Kas gi beliko mums nů musų tėvų? -Rasztai apie jų senovės veikalus ir…. pilekalniai – tai visos musų istoriszkos…

Į Tituvėnus, Resiainių paviete, susivažiavo dėl vasarinio pagyvenimo labjausiai żydai. Yra tai labai sveika vieta, ażerai dėl pasimaudymo ir dideli szilai dėl vaikszcziojimo. Pergyvenimas labai pigus. Azeras Bridvaiszis nėra taip pamaczlyvas, bet Gilukas taip turi stiprų vandenį, kad kas ten pirmą kartą iszsimaudo iszrodo lyg dilginėmis nupraustas, darosi silpnu ir…

Gandingos pilis. Plunges m. (Telsziu pav.) į Kulius važiůjant, ne toli vieszkelio, deszinēje, ties upēs Babrungos, matyti augsztas, nepaprastas kalnas. Isz kurios tiktai pusēs žiurētumei, kalnas iszrodo kaip laivas, ilsas po audru, į sziaurę atsuktas. Vadinasi Gondingos pilē, tů pacziu vardu, kaip aplinkinis sodžius. Seni žmones pasakoja, buk ju tēvai…

Suraszyti pagal A. H. Kirkorą. Didžiųjų kunigaikščių ir karalių kapai Vilniuje. Laike kiauru szimtmecziu rasztininkai klydo, sakydami, buk tai Gediminas buvo pirmutiniu Vilniaus įkurtoju, ir buk tai priesz jį czia tebuvo mažutis sodelis. Vienok jau Dlugoszius sako, kad Vilnius jau gerai seniaus buvo priesz Gediminą, ir jog jo pirmutineis įkurtojais…

Apie Dubingių (Molėtų raj.) piliavietę. Laikrasztyje randame szį rasztą po Alberto Žasztovto, raszytą isz Vilniaus apygardēs: Esmi Dubinkuse, kuri pirmiaus buvo sostapile dubinkines kunigaiksztystēs. Czia yra gruvenos pilies ir bažnyczios, Vytauto įkurtos, kuri Radživilu tape protestantams užimta, bet paskiaus žmonėms nů protestantiszko tikėjimo atsimetus bažnyczia liko tuszczia ir isz lengvo…

Bažnyčios kapai. Auszroje 1884 m. 1. 195. Pagal szios gadynes baźnyczias sunku yra liudyti, kaip stovējo aukurai senovės musu żinycziose. Teisybe, kad maźne visos baźnyczios Kaune tur altorius atsuktus į rytus. Ten yra trys baźnyczios užimtos ant cerkviu, isz tu tik viena pagal Niamuną, buvusi kun. Pranciszkonu, yra szeip pastatyta;…

Palanga, Palanga, kas nėra girdėjęs apie tą musu kraszto garbų městelj! Daugis jį ira patis aplankę ir pasigērēję tumi, kumi ten galima ira pasigērēti. Bet musu zine apie Palangą tankiausiai ira vienpusiszka, uź tai gali bus ne pro szalį, jeigu asz, ką keliaudamas tame kampe pastebejau, czia suglausiu norint trumpai….

Bajaro pilis. Auszros” (1883 p. 200-202 ir 1884 p. 44-46) skaititojai jau žino apie Bajaro pilį, kuri, kaip dumojama (slg. Baliński, Historya miasta Wilna. Wilno 1837. II. 106 ir Voigt, Geschichte Preussens. IV. 545), buvus įtaisita toje vietoje, kur sziandien Raudonės dvaras guli, ant deszinio Niamuno kranto. Apie veikalus musu…

Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį,Iš kapų milžinųIr išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį,Iš senovės laikų…Maironis Dievų, milžinų ir didvyrių kalnas. Ruduo. Jis kaip pasakų senelis, keliauja Lietuvos laukais, miškais, kloniais ir pievomis pasitikti baltais senovės Lietuvos vaidilos drabu­žiais pasipuošusios senutės žiemos. Jį palydi drėgnasis vakarų vėjas, kuris kartu gabenasi…

Pažinkime Mažosios Lietuvos rytus. Kiekvienas nuoširdus lietuvis džiaugiasi Mažąją Lietuva. Artėjant vasarai traukia Lietuvos jaunimas per Lietuvos lygumas, kalnus. Daugiausiai lietuvio žvilgsniai nukreipti į Lietuvos vakarus, į lietuviškąjį pajūrį. Baltijos jūra, Neringos kopomis, žvejų gyveni­mu mes žavimės, džiaugiamės. Apie juos rašome gra­žiausius eilėraščius, rašome literatūrinius veikalus, tapome gražiausius paveikslus. Gražus…