Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Čia kaupiami ir nuolat pildomi VietosDvasia.lt straipsniai ir pasakojimai apie Lietuvos vietas – piliakalnius ir senąsias šventvietes, akmenis ir kapinynus, dvarvietes, kaimus ir miestelius. Čia rasite archeologinių paminklų aprašymus, vietos istoriją, gyvąsias legendas, padavimus, tautosakos fragmentus, o taip pat – šiuolaikinius pasakojimus, padedančius naujai pažvelgti į mūsų krašto kultūrinį ir dvasinį paveldą. Šis puslapis veikia kaip gyvas Lietuvos atminties archyvas, kuriame susipina moksliniai faktai, vietos žmonių liudijimai ir mitologinis baltų pasaulėvaizdis.
Rambyno kalnas yra ant Nemuno kranto, Klaipėdos krašte. Iš kalno matosi Ragainės miestas, Nemuno, Prūsuose. Iš Nemuno pusės Rambyno kalnas labai status ir aukštas, o šiaurės šonas nuolėglus, baigiasi nedideliais kauburėliais; čia senovėje buvęs lietuvių kapinynas. Kalnas apaugęs pušimis, eglėmis ir mažesniais miškeliais. Jokių trobesių tuo tarpu nėra. Artimiausiame ties…
Peržiūrėti daugiau
I Kauno miesto kilmė. Pilies griūvėsiai. Kaip atrodė Kaunas Vytauto laikais? Graviūros. „Kyburgo kelionė”. XIX šimtm. romantikų vaizduojamasis Kaunas. Kaunas pradžioje XIX šimtm. Kauno panorama. Senojo miesto planas. Kaunas vysk. Valančiaus laikais.Maironio „Vytautas pas kryžiuočius” dramos 5-me akte vienas veikiamujų asmenų (Valenrodas), rodydamas ranka regyklos gilumon, sako: „Štai Kaunas -…
Peržiūrėti daugiau
Del Saramalos aprašymo 11 „Lietuvos“ n-ryje ir straipsnis tos pat „Lietuvos“ 33 nr. („Dubenuoti akmenys”) noriu paaiškinti štai ką. Tokių dubenotų akmenų, kaip man teko matyti Mantviliškyje, ir kitose vietose, ypač Liaudyje apie miškinius Vadaktus. Buvau ir aš jais susidomėjęs ir štai ką iš pačių tų akmenų savininkų patyriau. Tie…
Peržiūrėti daugiau
Turtingos senais radiniais vietos – taip būtų galima apibūdinti ne vieną Lietuvos kampelį, kur žemė dar ir šiandien saugo nebylius, bet iškalbingus praeities ženklus. Šis straipsnis, publikuotas laikraštyje „Rytas“ 1925 m. spalio 16 d., p. 3, atveria skaitytojui autentišką XX a. pradžios žvilgsnį į archeologinius radinius, gyvą žmonių atmintį ir…
Peržiūrėti daugiau
Sunkiais keliais žengė lietuvių tauta į savo atgimimą, tačiau vedama vienos idėjos, vienos minties būti laisva, ji nepaklydo kryžkeliuose, nesustojo pusiaukelyje ir po sunkių vargų priėjo laimingą galą. Garbė nurodyti Lietuvai tautinį jos idealą ir kelius į jį teko daugiausiai „Aušrai” ir jos įkūrėjui, dar gyvam mūsų tautos patriarchui Jonui…
Peržiūrėti daugiau
Tarp įvairių mūsų krašte senovės paminklų neretai yra aptinkami ir įvairūs „megalitai”, t. y. akmenys, kurie tolimoje praeityje buvo žmogaus pažymėti ir turėjo reikšmės jo gyvenime, dažniausia būdami pašvęsti tikybiniam kultui kaipo aukurai. Deja, „megalitai”, plačiai žinomi bendroje archeologijoje, Lietuvoje, be kelių trumpų pastabų, dar nėra tinkamai įvertinti mūsų mokslininkų…
Peržiūrėti daugiau
Norėdami savo kelionėmis pažinti Žemaitijos senove, nors ir naudojamės moderniška susisiekimo priemone auto, tačiau gana dideli atstumai, nevisuomet geri keliai ir sustojimas ilgesniam laikui ties vienu sen. paminklu nevisad leido pažinti visus esančius pakelyje senovės paminklus, nors ir netoliese Klaipėdos. Kad pamatyti plačiai pagarsėjusius Žematijoje Šatrijos ir Medvegalio kalnus ir…
Peržiūrėti daugiau
Ši kelionė pažinimui Žemaitijos senovės buvo trumpiausioji, bet ir joje užtikome daug senovės paminklų, kaip jau žinomų ir dar visai nežinomų mokslui ir kurių pastebėjimas yra reikalingas naujai kylančiam Tėvynės praeities pažinimo mokslui. Jau kartą važiuotu plentu per Aisenus ir toliau smėlingu vieškeliu Švėkšnos linkui, pasiekiame buvusiojo Skamontų kardono trobesių,…
Peržiūrėti daugiau
Pažinę per pirmas dvi keliones kuršių senkapių kultūrą ir keletą senesniųjų Žemaitijos piliakalnių šią kelionę paskiriame pažinimui dar mažai žinomų, kaip visuomenei taip ir mokslui, Žemaitijos alkų senovės lietuvių religinio kulto vietų. Nors Žemaitijos alkai nepasižymi ypatinga savo statyba ar įrengimu ir todėl mokslo buvo neigiami, bet jie slepia savyje…
Peržiūrėti daugiau
Laimingai grįžę iš pirmos savo kelionės po „šventą” Žemaitija, padrąsinti jos pasisekimu, o daugiausiai suvilioti jos garsios praeities tyliais paminklais, pasiryžome ir dar kartą keliauti, kad tiksliau pažinti šį įdomų ir Lietuvos kraštą. Pastatėme tikslu nukeliauti dar toliau i praeitį, pasiekti žinomos dar ir IX šimtmečio Apuolės pilies. Nors šios…
Peržiūrėti daugiau
Keliavimas tai įgimta žmogui liga, nuo kurios jis ir per ilgus šimtmečius savo kultūrinio gyvenimo dar nepasiliuosavo, bet atvirkščiai, kuo aukštesnio kultūrinio laipsnio pasiekiama, tuo daugiau keliaujama, nors kartais ir visai betiksliai. Kur tik žmogaus nekeliaujama? Nėra jau, rodos, žemės rutuly ir vietos, į kurias bent svajonėmis žmogus nebūtų keliavęs….
Peržiūrėti daugiau
Šis 1925 m. majoro P. Tarasenkos straipsnis apie dubenuotus akmenis – tai profesionalus ir kartu aistringas bandymas paaiškinti vieną paslaptingiausių Lietuvos archeologijos reiškinių. Reaguodamas į laikraštyje pasirodžiusį pranešimą apie Mantviliškių kaime aptiktus „akmenis su skylėmis“, Tarasenka išplečia temą, primindamas, kad tai nėra pavienis ar atsitiktinis radinys. Priešingai – visoje Lietuvoje,…
Peržiūrėti daugiau