Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Čia kaupiami ir nuolat pildomi VietosDvasia.lt straipsniai ir pasakojimai apie Lietuvos vietas – piliakalnius ir senąsias šventvietes, akmenis ir kapinynus, dvarvietes, kaimus ir miestelius. Čia rasite archeologinių paminklų aprašymus, vietos istoriją, gyvąsias legendas, padavimus, tautosakos fragmentus, o taip pat – šiuolaikinius pasakojimus, padedančius naujai pažvelgti į mūsų krašto kultūrinį ir dvasinį paveldą. Šis puslapis veikia kaip gyvas Lietuvos atminties archyvas, kuriame susipina moksliniai faktai, vietos žmonių liudijimai ir mitologinis baltų pasaulėvaizdis.
Vilniaus pilys – tai J. Puzino straipsnis, publikuotas leidinyje „Vairas“ 1940 m.. Straipsnyje nuosekliai pristatoma Vilniaus pilių istorija nuo miesto užuomazgų Šventaragio slėnyje ir Gedimino kalno strateginės reikšmės iki Aukštutinės, Žemutinės ir Kreivosios pilių raidos, jų perstatymų, gaisrų, karų ir galutinio sunykimo. Autorius Vilnių mato ne tik kaip politinį Lietuvos…
Peržiūrėti daugiauŽiupsnelis žinių apie Vytauto motiną – tai straipsnis apie Birutę, vieną ryškiausių, bet kartu ir paslaptingiausių senosios Lietuvos moterų. Tekste aptariama, ką apie Vytauto Didžiojo motiną liudija kronikos, vėlesni istorikų pasakojimai, padavimai ir žmonių atmintis. Birutė čia iškyla ne tik kaip Kęstučio žmona ir Vytauto motina, bet ir kaip asmenybė,…
Peržiūrėti daugiauPadavimas apie Akmeniškių piliakalnį – tai senas pasakojimas apie Šilutės apylinkėse, Akmeniškių kaime, stūksantį kalną, vadinamą Pilačiu, ir šalia jo minimą paslaptingą Krikš-Daubą. Padavime atsiskleidžia dramatiška istorija apie kunigaikštį Pilatį, jo dukterį Mildą, nelaimingą meilę, prakeiktą pilį ir tikėjimą, kad po kalnu slypi senosios praeities paslaptys. Šis tekstas parengtas pagal…
Peržiūrėti daugiauApie senovės mūsų laidojimo papročius – tai St. Ličkūno straipsnis, publikuotas leidinyje „Senovė“, Nr. 3, p. 7–8. Jame autorius aprašo 1929 m. Mažeikių apskrityje, Kukių kaime ir kitose Židikų bei Mažeikių apylinkių vietose aptiktus senkapius, kapų liekanas ir archeologinius radinius, leidžiančius pažvelgti į labai senus mūsų krašto laidojimo papročius. Straipsnyje…
Peržiūrėti daugiauTrakų pilis ir jos valdovai – tai pasakojimas apie vieną svarbiausių senosios Lietuvos valstybingumo simbolių, glaudžiai susijusį su Kęstučio, Vytauto Didžiojo ir kitų valdovų atminimu. Straipsnyje „Trakų pilis ir jos valdovai“ Z. Kuzmickis žvelgia į Trakus ne tik kaip į istorinę vietovę, bet ir kaip į tautos praeities didybės, kovų,…
Peržiūrėti daugiauTrakuose praeitis atsiveria ne kaip sausa istorijos data, o kaip gyvas kraštovaizdis, kuriame ežerai, salos, pusiasaliai ir pilies griuvėsiai susilieja į vieną didingą Lietuvos atminties paveikslą. Čia kiekvienas vaizdas primena senąją Lietuvos sostinę, Gedimino, Kęstučio ir Vytauto laikus, Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės galybę ir romantinį ilgesį praeičiai, iš kurios iki šiol…
Peržiūrėti daugiauVeprių pilis – tai mokytojo J. Jončio straipsnis „Veprių pilis“, publikuotas žurnale „Karys“ 1930 m., Nr. 22, p. 439–440. Šiame tekste pasakojama apie Veprių apylinkėse, prie ežero ir Riešės upelio, kadaise galėjusią stovėti pilį, minimą Prūsų kronikose ir siejamą su 1384 m. Vytauto žygiu. Autorius pateikia ne tik istorines užuominas…
Peržiūrėti daugiauBuvęs Panevėžio taikos teisėjas Daugvietis Povilas papasakojo įdomių žinių apie kai kurias N. Radviliškio valsčiuje esančias istorines vietas. Ties Sandoniškio dvaru, ant Nemunėlio upės kranto yra vieta, žmonių vadinama „Maro kapai“. Prie didįjį karą pats p. Daugvietis toje vietoje rado totorių pinigėlį 1464 metų. Sandoniškio dvare dar ir dabar yra…
Peržiūrėti daugiauPilies kryžių kalnas – Balio Buračo straipsnis, publikuotas leidinyje „Trimitas“ 1930 m., Nr. 24, p. 485, skirtas vienai paslaptingiausių ir labiausiai žmonių vaizduotę veikenčiai Lietuvos vietų – Kryžių kalnui Šiaulių rajone. Tekste ši vieta vadinama Pilies kryžių kalnu ir pristatoma ne tik kaip kryžiais nusėtas piliakalnis, bet ir kaip sena…
Peržiūrėti daugiauApie Šatrijos raganas ir archeologiją – tai Adomo Butrimo straipsnis, publikuotas žurnale „Mūsų gamta“, kuriame Šatrijos kalnas atsiveria ne tik kaip vienas garsiausių Žemaitijos kraštovaizdžio simbolių, bet ir kaip gyva istorijos, padavimų, archeologinių tyrinėjimų bei gamtos pažinimo vieta. Tekste susipina pasakojimai apie senąją Šatrijos šventumo tradiciją, raganų legendas, Motiejaus Valančiaus…
Peržiūrėti daugiauKelionė nerija – tai Vytauto Gudelio straipsnis, publikuotas žurnale „Mūsų gamta“, kuriame pasakojama apie Aleksandro ir Vilhelmo Humboltų ryšį su Kuršių nerija, jų kelionių įspūdžius ir garsųjį pastebėjimą, kad šią vietą būtina pamatyti taip pat, kaip Ispaniją ar Italiją. Tekste atskleidžiama, kokį įspūdį XIX a. pradžios keliautojams darė tuometinė nerija…
Peržiūrėti daugiauŠventosios maršrutas – tai kelionė viena savičiausių Lietuvos pajūrio upių, kuri iš šiaurės vakarų Žemaitijos vingiuoja Baltijos jūros link, pakeliui praplaukdama pro senas gyvenvietes, piliakalnius, malūnų vietas, pušynus ir ramius pakrančių kaimus. Šis maršruto aprašymas buvo publikuotas 1980 m. žurnalo „Mūsų gamta“ 1 numeryje, rubrikoje „Mūsų upės“, ir šiandien įdomus…
Peržiūrėti daugiau











