Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Čia kaupiami ir nuolat pildomi VietosDvasia.lt straipsniai ir pasakojimai apie Lietuvos vietas – piliakalnius ir senąsias šventvietes, akmenis ir kapinynus, dvarvietes, kaimus ir miestelius. Čia rasite archeologinių paminklų aprašymus, vietos istoriją, gyvąsias legendas, padavimus, tautosakos fragmentus, o taip pat – šiuolaikinius pasakojimus, padedančius naujai pažvelgti į mūsų krašto kultūrinį ir dvasinį paveldą. Šis puslapis veikia kaip gyvas Lietuvos atminties archyvas, kuriame susipina moksliniai faktai, vietos žmonių liudijimai ir mitologinis baltų pasaulėvaizdis.
Iš mano kelionės po Lietuvą – tai A. Paškevičiaus 1927 m. žurnale Karys publikuotas straipsnis, kviečiantis leistis į gyvą, vaizdingą kelionę per Žemaitiją. Autorius dviračiu įveikia šimtus kilometrų, sustodamas Vaškuose, Joniškyje, prie Kryžių kalno, Šatrijos, Medvėgalio, Kražių, Šiluvos, Dubysos slėnių ir daugelio kitų vietų. Jo pasakojime susilieja gamtos grožis, piliakalnių…
Peržiūrėti daugiau
Palei Rambyną atsiveria ne tik Nemuno pakrančių peizažai, bet ir gyva Mažosios Lietuvos atmintis – kupina senųjų vietovardžių, lietuviškų pavardžių ir padavimų apie šventąjį Rambyno akmenį. Šiame 1927 m. laikraštyje Lietuva publikuotame nežinomo autoriaus, pasivadinusio „Min-as” straipsnyje susipina keliautojo įspūdžiai ir vietos žmonių pasakojimai apie laikus, kai ant kalno dar…
Peržiūrėti daugiau
Nemuno vingiuose slypi ne tik ramūs peizažai ir žaliuojančios lankos, bet ir aštrūs ginčai dėl mūsų pačių atminties. Šiame 1927 m. „Lietuvos žiniose“ publikuotame A. R. straipsnyje Nemunas vaizduojamas ne kaip priešus sulaikanti siena, bet kaip gyva Lietuvos arterija – kelias, kuriuo plūdo ir prekyba, ir pavojai, ir istorijos audros….
Peržiūrėti daugiau
Nuo Gargždų iki Lapių – tai A. Pleškio kelionių ir kraštotyros pasakojimas, publikuotas 1927 m. žurnale „Trimitas“ (nr. 11, 12 ir 13), vedantis skaitytoją Minijos slėniais, piliakalnių viršūnėmis ir legendomis apipintais Žemaitijos kaimais. Autorius ne tik aprašo Minijos didybę – jos sraunius vandenis, skardžius krantus ir pavasario potvynių šėlsmą –…
Peržiūrėti daugiau
Mūsų senovės liekanos – tai žvilgsnis į Lietuvą, kurioje beveik kiekvienas žemės lopinėlis slepia praeities pėdsakus, dažnai nepastebimus ar neįvertintus kasdienio gyvenimo tėkmėje. Šiame tekste skaitytojas kviečiamas atsigręžti į senovinius paminklus, padavimus ir archeologines liekanas kaip gyvus tautos atminties liudytojus, glaudžiai susijusius ne tik su istorija, bet ir su dabartine…
Peržiūrėti daugiau
Jurbarkas – miestas, kurio pradžia slypi tarp upių santakų, piliakalnių ir senųjų padavimų, bylojančių apie milžinus, pradingusias pilis ir pirmuosius gyvenimo pėdsakus Nemuno slėnyje. Šiame tekste skaitytojui atsiveria ne tik geografinė, bet ir mitinė Jurbarko kilmė, glaudžiai susieta su Bišpilio piliakalniu, Imsrės vingiais ir kaimyninių pilių sistema, saugojusia Lietuvos žemes…
Peržiūrėti daugiau
Trakai ir jų pilys – tai pasakojimas, kviečiantis pažvelgti į kadaise galingą Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją per istorinę atmintį. Šiame straipsnyje Trakai atsiveria kaip gyvas valstybės likimo liudytojas: nuo Gedimino ir Kęstučio laikų didybės, pagoniškos Lietuvos dvasios ir kunigaikščių kovų iki Vytauto klestėjimo epochos ir vėlesnio nuosmukio. Tai ne tik…
Peržiūrėti daugiau
Skuodo vals., Kretingos aps., greta Šarkės kaimo, prie upės Luobos dar šiandien tebestovi garsus kuršių sostinės Apuolės piliakalnis, tuo pačiu vardu ir šiandien vietos gyventojų tebevadinamas. Raštuose Apuolė minima IX a. Rašytojas Rimbertas savo „Vita Anskarii“ pasakoja, kad dar IX a. pirmoje pusėje švedai buvę pavergę kuršius, kurie visgi tą…
Peržiūrėti daugiau
Senovės lietuvių tikybos klausimu – tai Jono Balio straipsnis, publikuotas 1927 m. laikraščio Lietuva numeryje, kuriame autorius polemiškai ir kritiškai svarsto senosios lietuvių (aisčių) religijos pobūdį, remdamasis istorikų, kalbininkų ir kronikierių tekstais. Straipsnis parašytas kaip tiesioginė reakcija į to meto diskusijas, ypač į Konstantino Avižonio publikaciją apie alkvietes ir alkakmenis,…
Peržiūrėti daugiau
Dešinėje Vyžuntos upės pusėje, Rokiškio apskrityje, nuo Juodupės iki Panemunės miestelio per 20 km plote yra labai daug įvairių archeologinių vietų. Įžymesnės jų – tai įvairiais pavadinimais 15 kalnų ir kalnelių. Penki jų vadinami piliakalniais: Panemunio, Gudiškių, Elksnemužės, Ginotų ir Didsodės. Kiti vadinami Brėzgių „Velniaduobe“ su gilia duobe viršukalnyje, Kraštų…
Peržiūrėti daugiau
Rinkime medžiagą Lietuvos karo istorijai – taip įtaigiai majoras Petras Tarasenka 1926 m. žurnale „Kardas“ kviečia karius ir visus praeities bičiulius į darbą, be kurio neatsiras nei tvirta tradicija, nei tikras savo krašto pažinimas. Autorius primena paprastą, bet reiklią mintį: Lietuvos karo istoriją kūrė kariai – todėl jie patys privalo…
Peržiūrėti daugiau
Kapčiamiestis ir apylinkės: tai vaizdingas pasakojimas apie Pietų Lietuvos miestelį, kuriame susitinka ežerų ir upių tinklas, pušynų ramybė ir turtinga istorinė atmintis. Šiame 1970 m. žurnalo Mūsų gamta 11-ame numeryje publikuotame Benjamino Kondrato straipsnyje Kapčiamiestis atskleidžiamas kaip vieta, augusi svarbių prekybos kelių kryžkelėje, brandinta žmonių darbo, kultūros ir legendų. Autorius…
Peržiūrėti daugiau