B. Buračas "Padavimas apie Vilnių ir Nerį" // Trimitas 1940 m. nr. 26, p. 641;
Prieš šimtus metų Vilniaus apylinkė ūžė šlamėjo be galo ir be krašto žaliuojančiomis giriomis apaugusi. Anuomet dar nei Vilniaus miesto nebuvo. Tenai tarp aukštų Panerių kalnų buvo supiltas aukščiausias pilies kalnas ir pastatyta jame aukščiausioji Lietuvos pilis. Toje pilyje gyveno milžinų karalius, galingiausias milžinas Vilnius ir jo žmona Neris.
Kartų milžinas Vilnius patyrė, kad jo šalį puldinėja plėšrūs kaimynai, žudo nekaltus gyventojus ir naikina jų turtą. Supyko galingasis milžinas ir nusprendė nedorus priešus sudrausti. Vieną gražų rytą milžinas Vilnius išėjo į pilies kiemą ir garsiai trimitavo tauro ragu. Tokiu būdu šaukė pilin visus Dainavos šalies bernužėlius, jaunus raitininkus, skubiausiai susirinkti į didžią pilį.
Surinkęs kariuomenę, milžinas išjojo į tolimas šalis sudrausti piktų kaimynų, kurie puldinėjo ramų kraštą. Milžino žmona liko namie saugoti pilies židinio ir pavaduoti savo vyro krašto valdymo reikalais.
Milžinas su savo raitininkais ilgai kovėsi tolimose šalyse, daug žemių nukariavo, šimtus priešų paklojo ir daug turto atėmė. Kai pasaulio kraštą prijojo — pasuko atgal namo į savo tėvynę. Grįžę į savo žemę, pamatė joje baisaus priešo pėdsakus. Kur tik pažiūri — nei pažinti nebegali — viskas išnaikinta, sugriauta, sudeginta ir išplėšta. Likę tik lavonai, kraujas ir pelenai.
Sutrimitavo milžinas garsiuoju tauro ragu, bet į balsą niekas niekur neatsiliepė. Tuomet milžinas jojo tiesiai į savo pilį patirti apie savo žmoną. Vilniaus pilis buvo sugriauta, sudeginta ir su juoda žeme sulyginta. Pilies kalnas priešų ir savų lavonų nuklotas. Narsūs kariai gynėsi visi ligi paskutinio ir žuvo, bet priešui nepasidavė gyvi. Tarp, jų žuvo ir gražioji milžino žmona Neris. Milžinas Vilnius su savo kariais surankiojo visus žuvusiųjų kūnus, sudėjo aukštame pilies kalne ir garbingai palaidojo, supildamas ant jų dar aukštesnį kalną. Tas kalnas — tai dabartinis Tauro arba Gedimino kalnas Neries ir Vilnios santakoje, kuriame stovi aukštoji pilis.
Nuliūdo milžinas Vilnius netekęs tvirtos pilies ir klusnios žmonos. Padėjęs kardą, atsisėdo netoli kalno ir graudžiai, graudžiai verkė. Iš milžino ašarų susidarė upė, kuri ir buvo pavadinta žuvusios jo žmonos Neries vardu. O toji vieta, kur milžinas verkė — vadinasi Verkiai.
(Pagal Vilniaus lietuvės Ievos Jankūnaitės pasakojimą)