Barboros akmuo Barboros akmuo. Kavarskas, (Utenos aps.) Anykščiu apylinkėje yra plačiai visoj Lietuvoj žinomas akmuo „Puntukas“, o netoliese nuo ten, apie 15—20 km. atstumu, yra kitas akmuo, „Barbora“ vadinamas. „Barbora“ yra Kavarsko apylinkėje, nuo Mackeliškių kaimo atstumu apie 5—6 km., miške. Tai nėra, labai didelis akmuo, tūrio apie 25—30 m³,...
Senojo Daugėliškio piliakalnis Senojo Daugėliškio piliakalnis (dar vad. Kiškio bažnyčia) - kultūros paminklas. Turi kraštovaizdinę vertę. Valstybės saugomas objektas. 1991 m. patvirtintas archeologijos paminklu. Į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą įtrauktas 1998 m. gruodžio 30 d. Piliakalnis yra Utenos aps., Ignalinos r. Naujojo Daugėliškio seniūnijoje Senojo Daugėliškio kaimo centrinėje dalyje, 0,35 km į šiaurės vakarus nuo Senojo Daugėliškio kaimo kapinių, tiek pat į...
Padievaičio akmuo Padievaičio akmuo, vad. Velnio sostu – mitologinis riedulys, esantis Šilalės rajono savivaldybėje, Kvėdarnos seniūnijoje, Padievaičio kaime, Padievaičio piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete teritorijoje, 2 km į pietus nuo Kvėdarnos. Jis slūgso pietrytinėje piliakalnio papėdėje, kairiajame Druskio (kitaip – Druskinės, Vėžos) upelio krante. Vieta pritaikyta lankymui, pažymėta nuorodomis, pastatytas informacinis stendas. Nuo piliakalnio pusės per upelį...
Padievaičio piliakalnis Padievaičio piliakalnis arba Kvėdarnos piliakalnis – piliakalnis Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje, 2 km į pietus nuo Kvėdarnos, Jūros kairiajame krante, prie jos santakos su Vėžos (kitaip – Druskio, Druskinės) upeliu. Iš pietvakarių piliakalnį juosia Jūra, iš pietų ir rytų – Vėžos slėnis, šiaurinėje pusėje – aukštuma. Šlaitai statūs, 12–16 m aukščio. Aikštelė 55 m ilgio ir 8–10 m pločio, jos pietvakarinis kraštas nuslinkęs...
Šveicarkos šaltinis Šveicarkos šaltinis arba Šventoji versmė 1 km į ŠR nuo Kaniūkų (Lūžų miško) piliakalnio (Ar 1476), 0,9 km į PR nuo Antalieptės bažnyčios, 0,7 km į PR nuo Antalieptės vandens malūno, 0,13 km į ŠV nuo Šavašos ir Šventosios santakos, kairiajame Šventosios krante, apie 40 m atstumu nuo...
Dubičių piliakalnis Dubičių piliakalnis arba Dubičių pilis, Karalienės Bonos pilis – piliakalnis ir senovės gyvenvietės Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dubičių kaimo. Dubičių piliakalnis yra kairiajame Ūlos krante, pietinėje Dubičių k. pusėje. Tai 6 m aukščio, gana stačiais šlaitais kalva, jos viršuje yra apie 25 m ilgio ir apie 20 m pločio aikštelė, iš sausumos pusės apsupta 2 m aukščio...
Grybiškių ąžuolas Grybiškių ąžuolas – valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas Šalčininkų rajone, Dieveniškių istoriniame regioniniame parke, Nemkamedžio miške (Šalčininkų miškų urėdijos Poškonių girininkijos 578 kvartalo 4 sklype). Išskirtinis medis lengvai pasiekiamas pėsčiųjų pažintiniu taku per mišką pagal rodykles, įrengtas nuo Poškonių (3 km). Senojo ąžuolo kaimynystėje auga Grybiškių pušis. Kalbama, jog čia ąžuolui, apie tūkstantis metų. Jo...
Bėčionių piliakalnis Bėčionių piliakalnis – piliakalnis Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Bėčionių, Dieveniškių seniūnija, Dieveniškių istorinis regioninis parkas. Piliakalnis pasiekiamas iš plento104 Šalčininkai–Dieveniškės–Krakūnai pervažiavus Gaują pasukus į dešinę vakarų kryptimi ir pavažiavus 400 m, yra dešinėje šiaurėje. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Gaujos dešiniajame krante. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 40x20 m dydžio. Šlaitai vidutinio statumo, nuo...
Dieveniškių pilkapynas Dieveniškių pilkapynas – pilkapynas Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, apie 2,8 km į šiaurės vakarus nuo Dieveniškių miestelio, Dieveniškių seniūnija. Miške išliko 8 pilkapiai. Sampilai 6–10 m skersmens, iki 1 m aukščio. Prie vieno pilkapio yra stulpo formos, 1,6 m aukščio Dieveniškių Mokas. 1952 m. Istorijos institutas ištyrė (vadovas Adolfas Tautavičius) 6 pilkapius, iš jų keturių sampilus juosė akmenų vainikai. Rasta sudegintų jotvingių mirusiųjų kapų su VI–XI a. įkapėmis – žalvariniais varpeliais, žąslais, kamanų apkaustais. Radinius...
Čiobiškio urvas Čiobiškio urvas arba Rynos urvas – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas Širvintų rajone, Čiobiškio sen., Stepanavos kaime. Priklauso Ukmergės miškų urėdijos Čiobiškio girininkijos (780 kv., 12 skl.) teritorijai. Urvo vieta yra 0,4 km į rytus nuo kelio 4305 Musninkai–Čiobiškis–Gelvonai–Vytinė , 1,3 km į šiaurės vakarus nuo Čiobiškio. Objektas nuorodomis nepažymėtas. Nuo automobilių stovėjimo aikštelės, išlipę iš...
Žemaičių Kalvarija Žemaičių Kalvarija (iki 1637 m. Gardai, 1964–1989 m. Varduva) – miestelis Plungės rajono savivaldybėje, prie kelio 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė, Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje. Urbanistikos paminklas. Pro miestelį teka Varduva, į kurią įteka Cedronas (anksčiau vadinosi Pagardeniu). Seniūnijos centras, Žemaičių Kalvarijos seniūnaitija. Yra Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos (pastatyta 1822 m., su varpine) ir buvusio dominikonų (vėliau – marijonų) vienuolyno pastatų ansamblis, veikia Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazija (prie jos stovi...
Alsėdžių piliakalnis Alsėdžių piliakalnis Žvėrinčius – piliakalnis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, Alsėdžiuose, Alsėdžių seniūnija. Pasiekiamas nuo centro pavažiavus 300 m Alkų link, yra 100 m į kairę, vakaruose. Piliakalnis įrengtas bevardžio Sruojos intako (dab. tvenkinys) dešiniajame krante esančioje kalvoje. Aikštelė keturkampė, orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 18 m ilgio, 40 m pločio. Jos vakarinėje pusėje yra 1,5 m aukščio,...
