Krokulės šaltinis Krokulės šaltinis (arba Lygamiškio šaltinis) – hidrogeologinis gamtos paveldo objektas. Šaltinis trykšta greta Lygamiškio kaimo, Užpalių sen., Utenos raj., dešinėje Šventosios upės slėnio pusėje esančio sufozinio cirko ŠR pakraštyje. Maždaug 20 x 20 m dydžio pušyno teritorija su Krokulės šaltiniu aptverta dar XX a. pr. Aptvertame plote pastatyta raudonų plytų koplytėlė su Jėzaus Kristaus statula. Į šaltinio duburį įleistas akmeninis, 0,6 m aukščio, 1,2...
Matarnu piliakalnis Rementiškių piliakalnis. Nuo Slabadų 1 klm. į žiemos rytus, ties Matarnų (Šakių ap.) kaimu, ant kairio Šešupės kranto yra piliakalnis. Jis atskiro pavadinimo, tur būt, ir neturi, nes visi jį vadina tiesiog piliakalniu. Senieji žmonės įvairiai apie šį piliakalnį kalba; esą kalno viduryje uždumtas (žemių užneštas) prakeiktas dvaras....
Storių kalnas Storių kalnas – moreninė kalva Lietuvoje, Anykščių rajone, 4 km į pietryčius nuo Anykščių, Storių kaimo apylinkėse. Patenka į Anykščių regioninį parką. Ši kalva yra Sėlių aukštumos, Rubikių moreninio masyvo, Storių kalvyno aukščiausia vieta. Aukštis virš jūros lygio – 194 m. Kalva keiminė, sudaryta iš sluoksniais suklostyto akmeningo molio, smėlio, žvirgždo. Paviršių dengia moreninis priemolis, akmenys. Aukščiausioji kalva storiečių vadinama Didžiuoju kalnu, mažesnės – Eglėkalniu,...
Žemaičių kalnelis (Palangos XII–XIII a. senovės gyvenvietė, Palangos kapinynas III) Žemaičių kalnelis. Grafų Tiškevičių laikais, pro rūmų pietinės pusės langus matėsi ant nedidelės pakilumos, kiek daugiau negu 100 metrų į pietus dvaro šeimininkų pastatyta pavėsinė. Dabar jos čia nebėra, tačiau kalnelis yra, jis tvarkomas, stovi informacinės rodyklės. Kodėl jos čia...
Palangos šventykla Palangos šventykla – senovės baltų tikėjimo kulto pastatas, buvęs Palangoje, ant dabartinio Birutės kalno. Datuojama XIV a. pab. – XVI a. pradžia. Kad Palangoje būta šventyklos, mini M. Strijkovskis (XVI a.). 1989 m. Birutės kalne atliekant archeologinius kasinėjimus, aptiktos senojo baltų tikėjimo šventyklos ir paleoastronominės observatorijos liekanos. Teigiama,...
Kalnėnų piliakalniai Kalnėnų piliakalniai. Kalnėnų kaime, Jurbarko valsčiuj, gražioje lankoje stovi greta vienas kito du neperdideli gražūs piliakalniai. Kurio kunigaikščio laikais piliakalniai atsirado, žmonių padavimai nepasako. Apie juos žmonės šiaip pasakoja. Tiedu piliakalniai buvę supilti sargybos arba sekimo tikslams, kad kryžeiviai, Nemunu atplaukę, pasalomis neužpultų Jurbarko. Nuo piliakalnių viršūnės labai toli...
Klebono akmuo Klebono akmuo. Netoli Alytaus, anksčiau buvusio geležinkelio tilto, sraunioje Nemuno tėkmėje iš vandens kyšo didelis akmuo, žmonių vadinamas „klebono akmeniu". Vietos gyventojai šį akmenį laiko stebuklingu. Sakomą, kad badmečio laikais žmonės pristigo valgio. Pradžioje grūdus maišė su pelais, bet greit pritrūko ne tik grūdų, bet ir pelų. Tada...
Juknaičių Alkos kalnas. Šis kalnas yra didžiausias visame Šilutės apskrityje. Jis guli tarp Juknaičių ir Maželių kaimų. Tą kalną vienį vadina „Didkalniu“. Sakoma, kad čia senų senovėje gyvenęs vienas Lietuvos didžiūnas, nuo ko šis kalnas ir tokį vardą gavęs. Anot kitų, čia buvusi pilis ir dievams garbinti vieta. Pilies gyventojams...
Panų kalnas Panų kalnas, Mergakalnis – istorinės ir mitologinės reikšmės objektas, alkakalnis, esantis Pasruojės kaime Telšių rajone, UAB „Žemaitijos žuvis“ tvenkinių rytų pusėje esančiame iškyšulyje, apie 1 km į vakarus nuo kelio 161 Telšiai–Seda . Šiame kelyje stovi nuoroda į kalną, kuris pasiekiamas miško keliuku. 1996 m. gruodžio 23 d. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas 3472). Panų kalno koplyčia priklauso Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijai....
Barboros akmuo Barboros akmuo. Kavarskas, (Utenos aps.) Anykščiu apylinkėje yra plačiai visoj Lietuvoj žinomas akmuo „Puntukas“, o netoliese nuo ten, apie 15—20 km. atstumu, yra kitas akmuo, „Barbora“ vadinamas. „Barbora“ yra Kavarsko apylinkėje, nuo Mackeliškių kaimo atstumu apie 5—6 km., miške. Tai nėra, labai didelis akmuo, tūrio apie 25—30 m³,...
Senojo Daugėliškio piliakalnis Senojo Daugėliškio piliakalnis (dar vad. Kiškio bažnyčia) - kultūros paminklas. Turi kraštovaizdinę vertę. Valstybės saugomas objektas. 1991 m. patvirtintas archeologijos paminklu. Į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą įtrauktas 1998 m. gruodžio 30 d. Piliakalnis yra Utenos aps., Ignalinos r. Naujojo Daugėliškio seniūnijoje Senojo Daugėliškio kaimo centrinėje dalyje, 0,35 km į šiaurės vakarus nuo Senojo Daugėliškio kaimo kapinių, tiek pat į...
Padievaičio akmuo Padievaičio akmuo, vad. Velnio sostu – mitologinis riedulys, esantis Šilalės rajono savivaldybėje, Kvėdarnos seniūnijoje, Padievaičio kaime, Padievaičio piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete teritorijoje, 2 km į pietus nuo Kvėdarnos. Jis slūgso pietrytinėje piliakalnio papėdėje, kairiajame Druskio (kitaip – Druskinės, Vėžos) upelio krante. Vieta pritaikyta lankymui, pažymėta nuorodomis, pastatytas informacinis stendas. Nuo piliakalnio pusės per upelį...
