Dambavaragio piliakalnis
Dambavaragio piliakalnis Dambavaragio piliakalnis (arba Bambininkų piliakalnis, Ąžuolų ragas) – piliakalnis Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, prie Bambininkų kaimo, Bambenos kairiajame krante. Iš šiaurės ir rytų piliakalnį juosia upelis. Šlaitai statūs, 6–7 m aukščio. Aikštelė ovali, 30 x 15 m. Joje rastas 0,3-0,7 m storio kultūrinis sluoksnis. Jos pietiniame ir vakariniame...
Kalninių Mijaugonių piliakalnis
Kalninių Mijaugonių piliakalnis su gyvenviete, vadinamas Pilimi – piliakalnis ir gyvenvietė Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, Kalninių Mijaugonių kaime, Gilučių seniūnija. Pasiekiamas plentu  143  Jonava–Žasliai–Kloniniai Mijaugonys  pavažiavus 550 m, pasukus į kairę vakaruosna lauko keliuku, už 300 m – yra priekyje, 100 m į pietus nuo dujotiekio, 0,4 km į šiaurę nuo kelio  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Piliakalnis įrengtas kranto...
Giraitės piliakalnis
Giraitės piliakalnis Giraitės piliakalnis – piliakalnis Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, Giraitės kaime, Teizų seniūnija. Pasiekiamas keliu Teizai – Verstaminai pavažiavus 2,5 km, yra kelio dešinėje, į šiaurę. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga. Šlaitai statūs, 4­-6 m aukščio. Apardytas arimų, dabar apaugęs retomis pušimis. Istorija 1954 m. piliakalnį žvalgė...
Prelomčiškės piliakalnis
Prelomčiškės piliakalnis Prelomčiškės piliakalnis su gyvenviete, Eglynai – piliakalnis ir gyvenvietė Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, Prelomčiškės kaime, Teizų seniūnija. Pasiekiamas važiuojant keliu Metelytė – Zebrėnai, Dusios ežero pietvakariniu krantu – yra kairėje, pervažiavus upelį ties sodyba dešinėje. Piliakalnis įrengtas Dusios ežero vakariniame krante, ties bevardžio upelio žiotimis esančioje kalvoje. Piliakalnis...
Merguva
Merguva – senvaginis ežeras vakarų Lietuvoje, Pagėgių savivaldybėje, apie 4,5 km į pietus nuo Lumpėnų, priešais Ragainę, prie Nemuno dešiniojo kranto. Ilgis šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi 3,3 km, plotis iki 0,21 km.  Gylis siekia ~ 3,5 m. Ežeras senvaginis (žiogė), lanko formos. Potvynių metu užliejamas Nemuno vandens. Krantai žemi, aplink plyti...
Šereitlaukio II piliakalnis
Šereitlaukio II piliakalnis Šereitlaukio II piliakalnis (dar vadinamas Milžinkapiu) – piliakalnis Pagėgių savivaldybės teritorijoje, netoli Šereitlaukio kaimo, 1,1 km į šiaurę nuo Šereitlaukio pirmojo piliakalnio. Pasiekiamas keliu Vilkyškiai – Šereiklaukis už buvusio Šereiklaukio dvaro pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi lauko keliuku ir pavažiavus 300 m, yra 100 m į dešinę šiaurės vakaruose. Piliakalnio aikštelė ovali,...
Šereitlaukio I piliakalnis
Šereitlaukio I piliakalnis Šereitlaukio I piliakalnis – piliakalnis ir gyvenvietė Pagėgių savivaldybės teritorijoje, 1,4 km į pietus nuo Šereitlaukio, Vilkyškių seniūnija ir 1,1 km į pietus nuo Šereitlaukio II piliakalnio. Pasiekiamas keliu Vilkyškiai – Šereiklaukis, už buvusio Šereiklaukio dvaro pasukus į dešinę pietvakarių kryptimi lauko keliuku ir pavažiavus 600 m iki miško, pamiške pavažiavus į...
Rusių Rago pilkapynas
Rusių Rago pilkapynas (arba Prancūzkapiai) – pilkapių sankaupa Lietuvoje, Širvintų rajone, Čiobiškio seniūnijoje, 1 km į vakarus nuo Čiobiškio, prie Rusių Rago kaimo. Yra dešiniojoje Neries slėnio pusėje, Čiobiškio miške. Valstybinės reikšmės archeologinis paminklas. Pilkapyną sudaro 3 spiečiai: ~ 28 pilkapiai Neries krante, netoli Rusių Rago ir Žvagakalnio kaimų riba; 20 pilkapių...
Latvių piliakalnis – paslėptas lobis tarp brūzgynų
Latvių piliakalnis Latvių Piliakalnis (Pilies Kalnas) randasi Elektrėnų savivaldybės teritorijoje. Jis įrengtas Sukros dešiniojo bevardžio intako krante esančiame aukštumos kyšulyje, juosiamame gilių bevardžių upelių, sutekančių prie piliakalnio Š galo, slėnių. Aikštelė trikampė, pailga Š–P kryptimi, 58 m ilgio ir 28 m pločio P krašte, su kultūriniu sluoksniu, kuriame rasta brūkšniuotos...
Kernavės piliakalniai – legendinis tunelis nuo geležinių durų Kernavėje iki auksinių vartų Vilniuje
Kernavės piliakalniai Kernavės piliakalniai – penki piliakalniai Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietinėje pakraštyje, Neries slėnio dešiniajame šlaite. Kernavės piliakalnių teritorija – vienas Lietuvos valstybės susidarymo centrų, didžiausias Lietuvoje gynybinis piliakalnių kompleksas bei buvusio viduramžių miesto vieta. Kernavės archeologinė vietovė – valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, įkurtas 1989 m., nuo 2004 m. liepos mėn. yra...
Mildos slėnis: kur gyvena meilės deivė
Mildos slėnis Mildos slėnis, prie Rimolių piliakalnio esanti vietovė. Prie Sedos - Grūstės kelio yra nuoroda į Mildos slėnį. Ties Mildos slėniu per Varduvos upę nutiestas pėsčiųjų tiltas, sutvarkyta prieiga prie šaltinio, į slėnį šlaitu padaryti laipteliai, prie įrengtos mašinų stovėjimo aikštelės iškastas tvenkinys, vietos meistras Dominykas Niuniava padarė medinį...
Gelvonų akmuo su Marijos pėda
Gelvonų akmuo su Marijos pėda įmūrytas Pliaterių koplyčioje, kuri  yra Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso statinys, architektūros ir dailės paminklas, 2012 m. įrašytas į Kultūros paveldo registrą. Koplyčia stūkso šventoriaus pietrytiniame kampe, į dešinę nuo bažnyčios. Vienas iš ankstyviausių šaltinių, aprašančių Gelvonų pėduotąjį akmenį, saugomas Lietuvos mokslų...