Užkeikta merga Užkeikta merga arba Akmens Nuotakos akmuo – riedulys Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Akmenio kaime, prie senkelio Varėna-Valkininkai. Iš šios istorinių akmenų grupės Dainavos krašte plačiausiai yra pagarsėjęs Akmens vienkiemio (Sakėnų ap., Varėnos raj.) akmuo, esantis 200 m nuo dar XVIII a. pastatytos bažnytėlės, kelio į Valkininkus dešinėje pusėje, netoli...
Istorikai negali pasakyti, kada šiame pasakiško grožio, kampelyje žmonės surentė pirmąją sodybą. Pasakojama, kad čia pirmieji apsigyveno buvę Lietuvos bajorai Lukaševičiai. Iš kur jie atkeliavo, taip pat niekas nežino. Be sūnų, jie dar turėjo keletą gražuolių dukterų, kurių vieną, vardu Birutė, pamilęs Lietuvos didiko Puzono sūnus ir vedęs. Kuri laiką...
Pietrytinėje Gaveikėnų kaimo dalyje, pamiškėje prie Palaukinio upelio, netoli kelio Ignalina — Ginučiai stovi vienas iš penkių dar išlikusių Nacionaliniame parke vandens malūnų. Žodžiai "vienas iš išlikusių", deja, ne visai tikslūs. Kaip ir kituose parke esančiuose malūnuose, likęs tik pats malūno pastatas ir atskiros technikos dalys. Prie galinio fasado likus...
Pakaso ežeras tįso šiaurės-pietų krypties pažemėjime, esančiame į rytus nuo Kirdeikių miestelio. Ežeras rininės kilmės, ilgas, siauras, vingiuotas. Geriausia jį pasiekti iš pietinio galo ir nuo Kirdeikių miestelio. Ilgis—3 km, didžiausias plotis — 1,1 km, vidutinis plotis — 0,5 km, plotas — 155,3 ha. Kranto linija lygi, mažai vingiuota, didesnis...
Minčios miškas Minčios miškas – tai devintas pagal plotą (plotas 238,9 km²) Lietuvos miškų masyvas, esantis Lietuvos rytuose. Driekiasi Aukštaitijoje, Ignalinos, Zarasų ir Utenos rajonuose. Pietuose siekia joje esantį vienintelį miestą – Ignaliną, šiaurėje – Salako miestelį. Už devynių miškų, devynių kalnų ir plačių upių yra toks kraštas, skarotomis eglėmis apaugęs, mėlynų ežerų dabintas, smėliu ir žvirgždu nubertas, kalvomis, lomomis ir duburiais išmargintas. Senoliai pasakoję, kad...
Minčios kaimas glūdi Minčiagirės šiaurinėje dalyje. Šioje vietovėje jau gyventa IX a. Apie tai liudija čia esantys to laikmečio pilkapiai. Šių vietų žemės XIV a. priklausė Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui, o XVIII a. — Vilniaus vyskupui. XIX a. kaimas buvo dvarininko V. Puslovskio nuosavybė. Minčių ir jos apylinkes palietė 1812 m....
Taramas arba Tarama – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajone, apie 4 km į vakarus nuo Ignalinos, Palūšės miške. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 0,59 km, plotis 0,16 km. Altitudė 139,5 m. Tarama — jau pradėjęs senti juostinio ištisinio užžėlimo tipui priskiriamas ežeras. Rytuose jį juosia Pataramės pelkė. Joje spindi du mažyčiai bevardžiai...
Tauragnas – giliausias ir aukščiausiai virš jūros lygio (164,6 m) iškilęs Lietuvos ežeras, esantis Utenos rajone, Aukštaitijos nacionaliniame parke. Vakarinis pakraštys yra prie Tauragnų, o pietrytinis – ties Ignalinos rajono riba. Jo pakrantėse yra Taurapilio, Pilkenių, Stučių, Skroblaus I, Varniškių, Sėlės, Šimkūnų kaimai. Ežeras rininis (toje pačioje rinoje telkšo ir Labės, Labelio,...
Ukmergės piliakalnis Ukmergės piliakalnis – piliakalnis Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, Ukmergėje. Pasiekiamas iš Vilniaus gatvės, prieš Ukmergės tiltą per Šventąją miesto centre pavažiavus į kairę rytų kryptimi Paupio gatve 100 m – yra kairėje, šiaurėje. Papėdėje stovi sentikių cerkvė. Piliakalnis tai kalva Šventosios dešiniajame ir Ukmergėlės kairiajame krante, netoli jų santakos. Aikštelė ovali, orientuota vakarų – rytų kryptimi, 26 m ilgio, 30...
Šuminai Šuminai – etnografinis kaimas Utenos rajono savivaldybės pietryčiuose, Aukštaitijos nac. parke. Architektūros paminklas (padrikasis kaimas). Kaimas išsaugojo senąją savitą užstatymo struktūrą, trobesiai čia pastatyti grupėmis, kartais – toliau nuo kelio. Įrengta žvejo namo muziejinė ekspozicija. Anksčiau šis, pietiniame Ažvinčių girios pakraštyje, gražuolio Baluošo ežero pakrantėje, įsikūręs kaimas turėjo ir kitų vardų. Teisą sakant, kaip tik...
Dringis — didžiausias Aukštaitijos nacionalinio parko ežeras. Jo galingas kūnas apima 60,7 mln kub. m, nusidriekia 724,8 ha, Ilgis 4,5 km. Plačiausia vieta — 3 km. Krantai nuvingiuoja 31,5 km. Giliausia vieta — 24 m. Ežero dubuo sudėtingas, susiformavęs kelių rinų sankartoje. Kai kurioms įlankoms būdingos senėjimo žymės — vyksta...
Ant Alksno ežero kranto prisiglaudę prie šimtamečių klevų, stūkso Salų trobesiai. Tai vienas iš etnografinių kaimų Aukštaitijos nacionaliniame parke. Ne veltui jis turi tokį pavadinimą. Žemės lopinį, kuriame yra kaimas, iš visų pusių supa ežerai ir tik siauras sausumos ruožas ties Antalksne jungia jį su „didžiąja žeme“. Anksčiau net geresnio...
