Aukmergė tai vienas didesniųjų ir seniausiųjų Lietuvos miestų. Stovi ant dešiniojo Šventosios upės kranto ir upelių Aukmergėlės ir Sakalaukos, Šventojon intekačių, su priemiesčiu smėliais ant kairiojo kranto.
Aukmergės pradžia siekia X-jo amžiaus. Anot istorikų, tą miestą inkūręs koksai tai kunigaikštis Dausprungas, Palemono ainys. Tasai-pats Dausprungas inkūręs ir garsią senovėje Dievaltavą (Deltuvą), kuri randasi nuo Aukmergės užu 5 verstų.
Nuo ko paeina miesto vardas tikrai nežinia. Pasakoja, kad toje vietoje, kur dabar miestas, senovėje mergos (vaidelytės) aukas degindavę. Nuo tai ir vardas Aukmergė (iš tai pasidarė ir Ukmergė). Kitas apie tai yra toks padavimas. Sako, kad vietoje dabartinio miesto senovėje miškas ošęs. Vilkas nutisęs kūdikį, mergaitę, kurią vijasęsi gyventojai tame miške atėmę iš vilko nagų. Užaugusią tą mergaitę vadindavę vilko merga. Iš tai ir paeina vardas Vilkamergė (rusiškai Vilkomir). Tad tasai miestas vadinama trejopai: Aukmergė, Vilkamergė, dažniausiai Ukmergė: kaip kas nori.
Kryžiuočiai ir Kardininkai senovėje daug blėdės Lietuvai darė. Visi jos pakraščiai ir vietos juos pažinojo. Aukmergės miestas irgi daug nuo tu nevidonų yra nukentėjęs. Kardininkai Aukmergę pradėjo kibinti jau nuo XIII-jo amžiaus ir dažnai tenai atsilankydavę. Geresniam atsispirimui lietuviai pasistatė pili ant kalno, kurisai ir šiandien pilekalniu vadinasi. 1435 metais netoli Aukmergės (už 10 verstų), kur dabar stovi Pabaisko bažnytkaimis, buvęs didelis mušys: kovės Keistučio sūnus Skirgaila, lietuvių kunigaikštis, su gimine Svidrigaila, kuriam talkoje buvo rusai ir kryžiuočiai, kuriuos vedė kunigaikštis Koributas. Žymiai supliektas Koributas buvo tais pačiais metais 1 Rugsejo ties pačia Aukmerge: užmušta buvo 10 tūkst. kryžiuočių ir pats Koributas sužeistas.
Miesto privilegijas ir Magdeburgo teises Aukmergei suteikė Lenkų karalius Zigmantas I-sai. 1701 metais Aukmergę Švedai apiplėšė, taip kad ir visi miesto dokumentai dingo.
Aukmergė buvo paskirta. 1796 metais apskričio miestų Vilniaus Apirubės, 1797 m. apskričio miestu Lietuviškosios gubernijos, 1802 m. apskričio miestu Vilniaus gubernijos, o 1842 m. paskirtas Kauno gubernijos apskričio miestu.
Aukmergės bažnyčia (2 klesos) tai viena pirmutinių bažnyčių Lietuvoje. Pastatė ją Jogaila ir Jadvyga 1367 metais. Toji bažnyčia ir šiandien tebestovi, tik 1800 metais kun. Šneideravičiaus pataisyta ar atnaujinta tikrai negaliu pasakyti. Bažnyčia nedidelė, akmenų, be jokio stiliaus, išveizi lyg koksai klaimas. Varpinyčia atskirai. Bažnyčia stovi krašte miesto, palei Aukmergėlės upeli ant augšto gubrio. Viduje šventykla niekuo neatsižymi. Stovi lyg senelė, norėdami savą vietą kitai užleisti. Manoma statyti nauja. Kadangi parapijonai nerangus, tai dar negreitai toji šventė ateis.
Kadai-tai Aukmergėje buvęs Pajorų vienuolynas ir medinė bažnyčia (antra). Bet jau seniai to nebėra. Vietoje bažnyčios (puikioje vidur miesto) vietoje stovi pravoslavu mūrinė cerkvė, o vienuolyno triobesiuose šventikas gyvena.
Aukmergės miestas nemažas. Gyventojų yra apie 14 tūkstančių. Katalikų apie 4-5 tūkstančiai. Daugiausia tai žydų. Muro namų daug. Mieste yra: dvi privatinės gimnazijos vyrų ir moterų, keturklesė miesto vyrų ir mergaičių mokykla, kelios parapijinės mokyklos, nevienas bankas, nuolatinė ugnegesių sargyba su mūro bokštu. 1905 metais miestas gana apdegė. Tai atnaujinti namại priduoda miestui gražesnę išvaizdą. Lietuviškumo mieste maža.
Pačioje menkoje, žydų gyvenamoje miesto dalyje, ant Šventosios kranto stukso viršminėtasai pilekalnis. Buvęs apleistas ir griūvąs. Buvęs, regis, 1902 m. isprauninkas (kaip Suvalkijoje burgomistras) pasirūpines ji pataisyti padaryta takeliai, apsodinta medeliais, velėnomis išklota, aptverta. Dabar pilekalnis puikiai atrodo, o kai suaugs medžiai bus dar gražiau. Viršuje yra slėnys. Kai slėnin inteini, rodos, kad esi kokioje dauboje. Gaila tik, kad nuošalioje miesto dalyje stovi tasai pilekalnis. Dovanai pilekalnin neleidžiama. Aukmergės pilekalnis nedidelis, bent kiek panašus į Vilniaus Gedimino kalną. (Paliai kalną stovi senatikių maldos namai).
Šventosios upė nedidžioji: 20-25 sieksniai, tik intakoje siekia 40 sieksnių. Išteka Šventoji iš Šventės ežero (Ežerėnų apskrity) ir perteka visą Aukmergės apskritį, padarydama 150 verstų. Jinai inteka Nerin (Vilijon) 3 verstai nuo Janavos miestelio.
Aplinkiniai gyventojai-lietuviai. Lenkų kalba tik dvaruose pasitaiko, o į Vilniaus pusę ir kaimuose, bet mažai. Aukmergiečių tarmė graži, tik kalba sudarkyta lenkiškais ir rusiškais žodžiais.
Parapija nemaža – 10 tūkstančių su viršum gyventojų. Žmonės gyvena kaimuose, vienasėdžių nežino.
Tai tiek, trumpais žodžiais apsakant, apie Aukmergę. Daugiau nerašau, nes apie kitus, dalykus buvo plačiai rašyta perniai metais „Šaltinio“ pirmutinuose numeriuose ir šiemet nr. 34.
S. Tijūnaitis „Aukmergė. Trumpas aprašymas” // Šaltinis (Seinai). – 1911 m., rr. 42, p. 500-501.