Autorių archyvai: Donatas

Šis 1925 m. majoro P. Tarasenkos straipsnis apie dubenuotus akmenis – tai profesionalus ir kartu aistringas bandymas paaiškinti vieną paslaptingiausių Lietuvos archeologijos reiškinių. Reaguodamas į laikraštyje pasirodžiusį pranešimą apie Mantviliškių kaime aptiktus „akmenis su skylėmis“, Tarasenka išplečia temą, primindamas, kad tai nėra pavienis ar atsitiktinis radinys. Priešingai – visoje Lietuvoje,…

Šis Antano Stabingio straipsnis tęsia ir papildo prieš tai publikuotą majoro P. Tarasenkos darbą apie Suvalkijos krašto archeologinius paminklus. Tai tarsi atsišaukimas į Tarasenkos kvietimą labiau pažinti ir užfiksuoti Suvalkijos praeitį: jei anas straipsnis brėžė bendrą archeologinių tyrinėjimų panoramą ir pažymėjo svarbiausias vietas, šis tekstas leidžiasi arčiau žemės – prie…

Suvalkijos senovė šiame P. Tarasenkos straipsnyje atsiveria kaip daugiabalsis pasakojimas apie kraštą, kurio praeitis graži ir turtinga, tačiau tais laikais mokslo dar nepakankamai įvertinta. Autorius pastebi, kad Suvalkijoje gausu piliakalnių, senkapių, akmens amžiaus sėdviečių, megalitų ir senųjų kelių, tačiau šie paminklai dažnai lieka nepažymėti, neištirti ir menkai suprasti net vietiniams…

Skapiškis yra mažas Rokiškio apskrities miestelis, trijų kilometrų atstumo nuo plačiojo ir siaurojo, einančio į Suvainiškį, geležinkelių kryžkelio. Jis turi apie 900 gyventojų, kurių apie 200 yra žydai. Jame yra paštas, vidurinė mokykla, mokytojų kursai, pradžios mokykla, vaistinė, gydytojas, bažnyčia. Jo apylinkės, išskyrus Mituvos ežerėlį, vienodos ir neįdomios. Senesniuose žemėlapiuose…

Septynios istoriškos vietos – tai gyvas tiltas tarp entuziasto pastangų ir šiandienos paveldo tyrimų. 1909 m. Varšuvoje išleista Radziukyno knygutė apie Suvalkų „rėdybos“ piliakalnius, nors ir vietomis diletantiška, atspindi nepaprastai sudėtingomis sąlygomis atliktą pionierišką darbą: surinktą 32 piliakalnių medžiagą, sudarytą jų žemėlapį ir pastangą suvokti gynybinės sistemos logiką. Šiame pasakojime…

Plateliai, Kretingos apskr. Platelių miestelis. ne didelis, bet jaukus ir švarus pusėtinai. Ypatingo gražumo suteikia plateliams ir jų apylinkei miškai ir ežerai. Labiausia minėtina plokščių giria „Plokštinė”. Ilgumo ir platumo bus po kokius 8-9 kilometerius. Buvo gražaus miško, bet prieš karą daug medžių išgądino kirminai. Vokiečių okupacijos metais visas pasauses…

Važiuojant vieškeliu iš Šiaulių į Kairius, pervažiavus priemiestį Šimšę, keirei pusėj matytis aukštas kalnas. Jis stunkso grynam lauke tarp Šimšės ir Žuvininkų. Šis kalnas vadinamas Salduvės kalnu; kai kuriuose raštuose jis irgi esti vadinamas Saldusis, Saldus kalnas. Nuo kalno puikus reginys į apylinkes ir, ypač vasarą anksti rytą į Šiaulių…

Lioliai ir jų legendos Lioliai. Per laukus, didžius miškus ir žaliąsias pievas sruvena nedidelis upelis Lokis. Daug kaimų ir miestelių jis juosia savo vingių vingeliais. Ant jo aukštų krantų stovi ir nedidukas Liolių miestelis, jame vos telpa apie šešiasdešimt trobelių. Jų tarpe išdidžiai pasigužęs gražus mūrinis vaistinės namas. Miestelio, viduryje…

Vilkijos apylinkės archeologiniai paminklai — tai gyvas, nors ir stipriai primirštas, vietos atminties žemėlapis, kuriame susikerta Nemuno slėnio gamta, senųjų piliakalnių paslaptys ir žmonių perduodamos legendos. A. Makarevičiaus 1925 m. straipsnyje Vilkija atsiskleidžia kaip daugiasluoksnis kraštas: nuo senųjų kapinynų, kur iš žemės vis dar kyla kaulai, anglys ir puodų šukės,…

Liubavas, (Mar. aps.). Gerbkime senovės liekanas! Liubavo apylinkės yra labai gražios. Griovos, krantai, apaugę puikiais krūmais ir gražiomis gėlėmis, stebina kiekvieną. Šis kraštas, pasižymi ne vien tik savo grožiu, bet ir praeities padavimais. Potpiliakalnių kaime yra aukštas piliakalnis, o žemiau tyvuliuoja nedidelis ežerėlis. Tas piliakalnis apaugęs gražiomis pušaitėmis ir baltais…

Vilnius Lietuvos praeityje – taip pavadintame straipsnyje istorikas Zenonas Ivinskis pabrėžia, kad sostinė niekada nebuvo tik paprastas miestas. Jo žodžiais, retai kur Lietuvoje rasi tokį kraštą, kuris taip glaudžiai būtų susijęs su visos valstybės istorija. Čia, Vilniaus žemėse, formavosi Mindaugo valdžia, čia kūrėsi garsioji Gediminaičių giminė, čia iškilo didžiausios ir…

Bokšto gatvės padavimas arba „Siaubūnas” – tai viena įspūdingiausių Vilniaus legendų, siekianti laikus, kai Neries ir Vilnios slėnius dar gaubė šimtamečiai ąžuolynai, o žmonių gyvenimą lydėjo dievų malonė ar rūstybė. Senieji vilniečiai pasakojo, kad prie stataus kalno urve įsikūręs slibinas savo žvilgsniu pražudydavo visus, kurie išdrįsdavo prie jo priartėti. Baimės…