Apie atminimo kapus istorinėse Vilniaus kalvose
0 Apie atminimo kapus istorinėse Vilniaus kalvose komentarai
Apie atminimo kapus istorinėse Vilniaus kalvose – tai pasakojimas apie ilgai nutylėtas, užmaršties apgaubtas ir po žeme paslėptas miesto praeities paslaptis. Gedimino kalnas, Trijų Kryžių kalnas ir Bekešo kalnas šiandien atrodo neatsiejami nuo Vilniaus istorinio kraštovaizdžio, tačiau jų šlaituose slypi ne tik senųjų mūrų liekanos ar archeologiniai radiniai. Čia būta…
Cetra — Šatrija
0 Cetra — Šatrija komentarai
Ar gali būti, kad senųjų istorijos šaltinių minima, tačiau vėliau iš istorinės atminties pradingusi Cetra iš tiesų buvo garsusis Šatrijos kalnas? Šį intriguojantį klausimą 1930 metais iškėlė buvęs Varnių katedros klebonas kunigas Antanas Juozapavičius, mėgindamas įminti senųjų Žemaitijos bažnyčių sąrašuose užfiksuoto vietovardžio paslaptį. Remdamasis Teodoro Narbuto, Stanislovo Čerskio ir Motiejaus…
Bubių piliakalnis
1 Komentuoti Bubių piliakalnis
Bubių piliakalnis – viena iš tų vietų, kur senasis kraštovaizdis ir žmonių pasakojimai susilieja taip glaudžiai, kad pats kalnas ima atrodyti tarsi gyvas. Iš tolo jis pasitinka kaip iškilęs „balnas“ prie Dubysos, apaugęs pušaitėmis ir saugantis ne vien senosios gyvenvietės pėdsakus, bet ir daug paslaptingų padavimų. Šiame sename pasakojime Bubių…
Kernavė – pasakų šalis
0 Kernavė – pasakų šalis komentarai
Kernavė – viena iš tų Lietuvos vietų, kur istorija taip glaudžiai persipina su padavimais, kad kartais sunku atskirti, kur baigiasi tikrovė ir prasideda legenda. Piliakalniai, Pajautos slėnis, paslaptingi požemiai, pasakojimai apie kunigaikščių dvasias, baltą žirgą, užkastus lobius ir senąsias šventvietes čia kuria ypatingą, beveik mitišką kraštovaizdį. Šiame pasakojime Kernavė atsiveria…
Dėl 1260 m. mūšio pas Durbą
0 Dėl 1260 m. mūšio pas Durbą komentarai
Dėl 1260 m. mūšio pas Durbą šiame dr. J. Šliūpo tekste kalbama ne vien kaip apie vieną karinį susidūrimą, bet kaip apie didelės istorinės reikšmės lūžį, palietusį visą baltų kraštų likimą. Autorius primena XIII amžių – laiką, kai iš vakarų ir šiaurės spaudė kryžiuočiai ir kalavijuočiai, iš rytų siaubė totoriai,…
Trijų Kryžių kalno piliakalnis – seniausioji Vilniaus dalis
0 Trijų Kryžių kalno piliakalnis – seniausioji Vilniaus dalis komentarai
Trijų Kryžių kalno piliakalnis – tai Trijų Kryžių kalno istorijoje įžvelgta senosios Vilniaus gyvenvietės vieta. 1930 m. paskelbtame straipsnyje E. Šimekas aptaria kalno reljefą, įtvirtinimų pėdsakus ir jų reikšmę, keldamas mintį, kad seniausio Vilniaus ištakų reikėtų ieškoti ne Gedimino kalne, o dešiniajame Vilnios krante. Trijų Kryžių kalno piliakalnis – seniausioji…
Šatrijos kalno praeitis
0 Šatrijos kalno praeitis komentarai
Šatrijos Kalno praeitis šiame pasakojime atsiveria kaip legendų, senųjų tikėjimų ir istorinių lūžių vieta. Čia kalnas nėra vien kraštovaizdžio aukštuma – jis tampa milžino Alčio supiltu kapu, raganų ir raganių buveine, senųjų žemaičių šventviete ir vieta, prie kurios susiduria pagoniškojo pasaulio atmintis su krikščionybės atėjimu. Pasakojime susipina padavimai apie Šatrijos…
Skrėbiškio piliakalnis
0 Skrėbiškio piliakalnis komentarai
Skrėbiškio piliakalnis šiame pasakojime atsiveria ne kaip sausas archeologinis objektas, o kaip paslaptinga vieta prie senojo Rokiškio–Kamajų vieškelio, apgaubta rudens sutemų, lietaus ir liaudiško pasakojimo nuotaikos. Pro šalį važiuojančiam keleiviui kalnas pasirodo tarsi išnyrantis iš praeities – apaugęs pušimis, stovintis kairėje kelio pusėje ir saugantis ne vien žemės sluoksnius, bet…
Utenos (Norkūnų) piliakalnio padavimai
0 Utenos (Norkūnų) piliakalnio padavimai komentarai
Utenos (Norkūnų) piliakalnio padavimai nukelia į laikus, kai kalvos buvo ne tik kraštovaizdžio dalis, bet ir gyvos atminties vietos – su pilimis, karžygiais, priesaikomis, dievais ir nelaimingomis meilės istorijomis. Šiame pasakojime Utenos Narkūnų piliakalnis tampa ne vien archeologiniu objektu, o senosios pilies griuvėsių, neištesėtos priesaikos ir prarasto pasaulio ženklu. Padavime…
Iš Kauno pilies praeities
0 Iš Kauno pilies praeities komentarai
Iš Kauno pilies praeities atsiveria ne tik didingos tvirtovės istorija, bet ir skaudus jos nykimo laikotarpis. Šiandien Kauno pilį esame įpratę matyti kaip vieną svarbiausių miesto simbolių, tačiau XIX amžiuje jos likimas buvo labai trapus – pilies akmenys buvo ardomi, vežami miesto gatvėms grįsti, o senovės liekanos vietos valdžiai dažnai…
Palangos kurortas
0 Palangos kurortas komentarai
Palangos kurortas šiame P. Rusecko tekste atsiveria ne vien kaip vasarotojų poilsio vieta prie jūros, bet ir kaip kraštas, kuriame smėlynai, kopos, legendos ir valstybės pastangos sutramdyti pajūrio gamtą susipina į vieną gyvą pasakojimą. Ypač daug dėmesio čia skiriama Naglio kalnui – didžiulei kopai į šiaurę nuo Palangos, dar vadintai…
Tytuvėnų draustinis
0 Tytuvėnų draustinis komentarai
Tytuvėnų draustinis – tai vieta, kur Žemaitijos kalvos, seni pušynai, ežerai, pelkės ir miestelio istorija susilieja į vieną ramų, bet labai turtingą kraštovaizdį. Čia gamta formavo Tytuvėnų veidą, saugojo senąsias sodybas, vedė kelius tarp kalvų, slėpė ežerus, durpynus, senkapius ir padavimais apipintas vietas. Šiame Česlovo Kudabos tekste Tytuvėnų draustinis atsiveria…
