Autorių archyvai: Donatas

Skuodo vals., Kretingos aps., greta Šarkės kaimo, prie upės Luobos dar šiandien tebestovi garsus kuršių sostinės Apuolės piliakalnis, tuo pačiu vardu ir šiandien vietos gyventojų tebevadinamas. Raštuose Apuolė minima IX a. Rašytojas Rimbertas savo „Vita Anskarii“ pasakoja, kad dar IX a. pirmoje pusėje švedai buvę pavergę kuršius, kurie visgi tą…

Senovės lietuvių tikybos klausimu – tai Jono Balio straipsnis, publikuotas 1927 m. laikraščio Lietuva numeryje, kuriame autorius polemiškai ir kritiškai svarsto senosios lietuvių (aisčių) religijos pobūdį, remdamasis istorikų, kalbininkų ir kronikierių tekstais. Straipsnis parašytas kaip tiesioginė reakcija į to meto diskusijas, ypač į Konstantino Avižonio publikaciją apie alkvietes ir alkakmenis,…

Dešinėje Vyžuntos upės pusėje, Rokiškio apskrityje, nuo Juodupės iki Panemunės miestelio per 20 km plote yra labai daug įvairių archeologinių vietų. Įžymesnės jų – tai įvairiais pavadinimais 15 kalnų ir kalnelių. Penki jų vadinami piliakalniais: Panemunio, Gudiškių, Elksnemužės, Ginotų ir Didsodės. Kiti vadinami Brėzgių „Velniaduobe“ su gilia duobe viršukalnyje, Kraštų…

Rinkime medžiagą Lietuvos karo istorijai – taip įtaigiai majoras Petras Tarasenka 1926 m. žurnale „Kardas“ kviečia karius ir visus praeities bičiulius į darbą, be kurio neatsiras nei tvirta tradicija, nei tikras savo krašto pažinimas. Autorius primena paprastą, bet reiklią mintį: Lietuvos karo istoriją kūrė kariai – todėl jie patys privalo…

Kapčiamiestis ir apylinkės: tai vaizdingas pasakojimas apie Pietų Lietuvos miestelį, kuriame susitinka ežerų ir upių tinklas, pušynų ramybė ir turtinga istorinė atmintis. Šiame 1970 m. žurnalo Mūsų gamta 11-ame numeryje publikuotame Benjamino Kondrato straipsnyje Kapčiamiestis atskleidžiamas kaip vieta, augusi svarbių prekybos kelių kryžkelėje, brandinta žmonių darbo, kultūros ir legendų. Autorius…

Kaimas ant Ūlos krantų – tai pasakojimas apie Dzūkijos širdyje įsikūrusias Zervynas, kur gamta, pirmykštė žmonių istorija ir gyva liaudies architektūra susilieja į vieną išraiškingą kraštovaizdį. Straipsnyje skaitytojas vedamas nuo Ūlos sraunumų ir seniausių paleolito stovyklaviečių iki gatvinio kaimo kasdienybės, atskleidžiant, kaip smėlingos žemės, miškas ir upė formavo vietos žmonių…

Piliakalnių yra ne tik pakraščiuose, panemunėse, bet ir krašto gilumoje. Kai kurie jų dar nebuvo viešai minimi, nors yra labai įdomūs. Menkupių kaime (Kalvarijos valsč., Marijampolės apskr.) ūkininko Vinco Treigio lauke yra didelis kalnas, visoje apylinkėje vadinamas piliakalniu. Jo apačia yra natūralus kalnas, ir tik viršus yra supiltas. Rytų ir…

Reti ir brangūs senovės atsiminimai – tai pasakojimas apie Žagarę, kurioje istorija ir padavimai susipina su kraštovaizdžiu, piliakalniais ir gyva žmonių atmintimi. Šiame straipsnyje skaitytojas kviečiamas pažvelgti į Aukštakalnį, menantį kunigaikščių pilį ir senąsias kovas, bei į Barboros liekanų istoriją, šimtmečius žadinusią tikėjimą, viltį ir ginčus. Tai bandymas iš fragmentiškų…

Šis tas iš mūsų senovės – taip pavadintas J. Klykūno straipsnis, publikuotas 1926 m. žurnale Švietimo darbas (Nr. 6), kviečia skaitytoją pažvelgti į dažnai nepastebimus, bet iškalbingus Lietuvos praeities pėdsakus. Autorius fiksuoja gyvus pasakojimus apie slaptus karo kelius per pelkes, milžinkapius, nykstančius alkakmenius ir bažnyčių požemiuose slypinčius istorinius turtus, taip…

Senovinės lietuvių šventovės – tai Petro Tarasenkos bandymas praskleisti vieną paslaptingiausių mūsų praeities klodų: kaip iš tiesų atrodė senovinis lietuvių religinis pasaulis ir kokiose vietose jis buvo gyvai praktikuojamas. Šis straipsnis, publikuotas 1926 metų žurnalo „Švietimo darbas“ 6 numeryje, išsiskiria tuo, kad autorius drąsiai polemizuoja su tuomet vyravusia nuomone esą…

Šilėti Švenčionijos pietryčiai – tai kvietimas pažinti vieną tyliausių, bet kartu ir turtingiausių Lietuvos kampelių, kuriame gamta, istorija ir gyvoji kaimų kultūra susilieja į vientisą kraštovaizdžio pasakojimą. Česlovo Kudabos tekstas atveria smėlėtą, banguotą ir pušynais kvepiantį Švenčionių rajono pietrytinį paribį, dažnai apeinamą turistų, bet stebinantį savo įvairove, senumu ir ramia…

Naujieji Trakai yra 28 km. į vakarus nuo Vilniaus, šalia Galvės ežero. Trakai dabar rodos nuskurdęs miestelis, kame gyvena beveik vieni žydai. Bet anais šimtmečiais Trakuose gyveno galingi Lietuvos kunigaikščiai; dviejų pilių liekanos dar liudyja apie jų galybę senovėje. Važiuojant iš Vilniaus į Trakus, pirmiausia akin krinta graži katalikų bažnyčia…