Autorių archyvai: Donatas

Mūsų piliakalniai – tai gyvieji Lietuvos istorijos liudininkai, išsibarsčiusieji po visą kraštą ir saugantys akmens gadynės sodybų, aisčių pilių ir didžiųjų kovų su kryžiuočiais atmintį. Kiekvienas pilies kalnas, pilaitė ar švedkalnis – tai ne tik žemės supilta aukštuma, bet ir ištisa praeities knyga, kurią galima skaityti iš pylimų, griovių, šlaitų…

Ieškotini senoviški paminklai – tai raginimas atsigręžti į nykstančius mūsų praeities ženklus, išsibarsčiusius laukuose, pakelėse ir dvarų soduose. 1927 m. laikraštyje „Lietuva“ publikuotame Petro Tarasenkos straipsnyje keliama nerimą kelianti mintis: kiek dar paslaptingų akmenų – su žalčiais, „pėdomis“, dubenimis ar menhìrų pavidalo – slypi pamiršti ar jau prarasti? Remdamasis Raguvos…

Gelgaudų pilis – ant aukštojo Nemuno kranto stūksančios jos sienos ir bokštai primena laikus, kai šis Panemunės ruožas buvo viena karščiausių Lietuvos istorijos vietų. Tarp Raudonės ir Skirsnemunės, dabartinio Eleonaravos (Zomkaus) dvaro apylinkėse, iškilusi tvirtovė mena kryžiuočių ir lietuvių kovas, bajorų Gelgudų galybę, sukilimų dramą ir šiurpius padavimus apie požemius…

Dainavos Sostinė: Merkinė – tai ne tik senas Dzūkijos miestelis Nemuno ir Merkio santakoje. Tai viena svarbiausių Lietuvos istorinių vietų, kur per šimtmečius sprendėsi valstybės likimas. XIII–XV amžiais ji buvo stipri pilis kryžiuočių kelyje į Trakus ir Vilnių, ėjusi iš lietuvių rankų į Ordino ir vėl atgal. Čia minimas Vytautas,…

Iš mano kelionės po Lietuvą – tai A. Paškevičiaus 1927 m. žurnale Karys publikuotas straipsnis, kviečiantis leistis į gyvą, vaizdingą kelionę per Žemaitiją. Autorius dviračiu įveikia šimtus kilometrų, sustodamas Vaškuose, Joniškyje, prie Kryžių kalno, Šatrijos, Medvėgalio, Kražių, Šiluvos, Dubysos slėnių ir daugelio kitų vietų. Jo pasakojime susilieja gamtos grožis, piliakalnių…

Palei Rambyną atsiveria ne tik Nemuno pakrančių peizažai, bet ir gyva Mažosios Lietuvos atmintis – kupina senųjų vietovardžių, lietuviškų pavardžių ir padavimų apie šventąjį Rambyno akmenį. Šiame 1927 m. laikraštyje Lietuva publikuotame nežinomo autoriaus, pasivadinusio „Min-as” straipsnyje susipina keliautojo įspūdžiai ir vietos žmonių pasakojimai apie laikus, kai ant kalno dar…

Nemuno vingiuose slypi ne tik ramūs peizažai ir žaliuojančios lankos, bet ir aštrūs ginčai dėl mūsų pačių atminties. Šiame 1927 m. „Lietuvos žiniose“ publikuotame A. R. straipsnyje Nemunas vaizduojamas ne kaip priešus sulaikanti siena, bet kaip gyva Lietuvos arterija – kelias, kuriuo plūdo ir prekyba, ir pavojai, ir istorijos audros….

Nuo Gargždų iki Lapių – tai A. Pleškio kelionių ir kraštotyros pasakojimas, publikuotas 1927 m. žurnale „Trimitas“ (nr. 11, 12 ir 13), vedantis skaitytoją Minijos slėniais, piliakalnių viršūnėmis ir legendomis apipintais Žemaitijos kaimais. Autorius ne tik aprašo Minijos didybę – jos sraunius vandenis, skardžius krantus ir pavasario potvynių šėlsmą –…

Mūsų senovės liekanos – tai žvilgsnis į Lietuvą, kurioje beveik kiekvienas žemės lopinėlis slepia praeities pėdsakus, dažnai nepastebimus ar neįvertintus kasdienio gyvenimo tėkmėje. Šiame tekste skaitytojas kviečiamas atsigręžti į senovinius paminklus, padavimus ir archeologines liekanas kaip gyvus tautos atminties liudytojus, glaudžiai susijusius ne tik su istorija, bet ir su dabartine…

Jurbarkas – miestas, kurio pradžia slypi tarp upių santakų, piliakalnių ir senųjų padavimų, bylojančių apie milžinus, pradingusias pilis ir pirmuosius gyvenimo pėdsakus Nemuno slėnyje. Šiame tekste skaitytojui atsiveria ne tik geografinė, bet ir mitinė Jurbarko kilmė, glaudžiai susieta su Bišpilio piliakalniu, Imsrės vingiais ir kaimyninių pilių sistema, saugojusia Lietuvos žemes…

Trakai ir jų pilys – tai pasakojimas, kviečiantis pažvelgti į kadaise galingą Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidenciją per istorinę atmintį. Šiame straipsnyje Trakai atsiveria kaip gyvas valstybės likimo liudytojas: nuo Gedimino ir Kęstučio laikų didybės, pagoniškos Lietuvos dvasios ir kunigaikščių kovų iki Vytauto klestėjimo epochos ir vėlesnio nuosmukio. Tai ne tik…

Skuodo vals., Kretingos aps., greta Šarkės kaimo, prie upės Luobos dar šiandien tebestovi garsus kuršių sostinės Apuolės piliakalnis, tuo pačiu vardu ir šiandien vietos gyventojų tebevadinamas. Raštuose Apuolė minima IX a. Rašytojas Rimbertas savo „Vita Anskarii“ pasakoja, kad dar IX a. pirmoje pusėje švedai buvę pavergę kuršius, kurie visgi tą…