Autorių archyvai: Donatas

Nuotrauka: Joninių šventė ant Rambyno kalno. Nežinomas autorius XX a. 3 deš. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus P. Babickas „Ra,bynas” // Ūkininko patarėjas 1932 m. birž. 24 (25), 8-9 Daug yra mūsų tėvynėj piliakalniu ir šiaip kainų kalneliu, apsuptu paslap­tingu padavimu ir pagarbos šydu, bet garsiausias ir mėgiamiausias bene bus Rambynas….

A. Vaidevutis „Stelmužė paslaptingųjų ąžuolų karalija” // Ūkininko patarėjas 1932 m. rugpj. 26 (34), p. 7 Keletą žodžių apie Stelmužę, apie pa­slaptingų ąžuolų karaliją, apie vaidilų žemę. Nuo Zarasų, maždaug .2 km. į šiau­rę, yra senas Stelmužės dvaras. Tas dvaras, gal būtu visai pamirštas, jei ne tas ąžuolas, kuris viešpatauja…

B. Buračas „Piliakalniai arba šventkalniai” // Ūkininko patarėjas 1932 m. spal. 28 d. (43), p. 6-7 Apsidairęs po mūsų kraštą visur gali pastebėti kalnelių; panašių į balną, t. y, su žymiu įdubimu per vidurį kalno. Šie kalneliai seniau tarnavo apsigynimui nuo priešų. Juos ir vadina „pilė“, ,,pilelė“, „piliukas“, „piltinė”, „pilaitė”…

Teofilis Tilvytis „Gražus mano Tauragnai” // Ūkininko patarėjas 1932 m. lapkr. 18 d. (40), p. 7 Poemos „Nemunas teka” I-os dalies pradžia Nuo Taurapilio, nuo kalno Matos mažesni kalnaiIr ant vieno, kaip ant balno Sėdi mano Tauragnai.Per gilius, vingiuotus šlaitus Tauragnas mėlynas raitos, Gale jo tamsi duobė — Antras ežeras…

Nuotrauka: Vidmantas Balkūnas B. Buračas „Girnikų kalnas” // Ūkininko patarėjas 1932 m. lapkr. 25 d. (47), p. 9 Už Šiaulių pavažiavus 15 kilometrų į vakarus Tauragės plentu, prasideda Žemaitijos kraštas. Čia gamta visai kitokia. Visur tik kalnai, pakalnės. Pakalnėj ežerėlis arba kaimelis, tarpkalnėj upelis, ten vingiuoja kelelis, o prie kelio…

Nuotrauka: Nidos žvejų namas. Averse – medinis gyvenamasis žvejo namas ir kiemas. Namo stogas čiukurinis, dengtas nendrėmis, langai su langinėmis, išorės namo sienos apkaltos stačiomis lentomis. Aplink namą auga krūmai, žolės. Fotografuota Nidoje, XX a. I. p. Nežinomas fotografas. Neringos muziejus. V. B-s „Kuršių Nerijos žvejų namas” // Ūkininko patarėjas…

Rumbobių piliakalnio padavimas B. Buračas „Užburto piliakalnio kariuomenė: Rumbonių piliakalnio padavimas // Žiburėlis. 1939 m. Nr. 3, p. 38-39; Graži Dainavos šalis, didinga buvo jos praeitis, apie kurią dabar tik senos dzūkų pasakos byloja ir puikūs Dainavos piliakalnai gyvai mums liudija. Smagu pasi­dairyti gražioje Dainavos šalelėje ir miela pasiklausyti senųjų…

Rambyno alkvietė – tai viena švenčiausių senovės lietuvių vietų, kur gamtos grožis, mitinis pasakojimas ir tautos dvasia susilieja į vieną gyvą atminties versmę. Ant aukšto Nemuno kranto, tarp ąžuolų ir liepų, kadaise ruseno amžina ugnis, skambėjo vaidilučių giesmės, o iš tolimiausių žemių žmonės rinkosi čia aukoti dievams, melsti Laimių palaiminimo…

Romas Batūra „Merkinės pilis” // Merkinė 1970 m. p. 21-28. Garsios ir reikšmingos praeityje Merkinės seniausi rašytinės istorijos puslapiai atsiskleidžia XIV a. antrojoje pusėje — XV a. pradžioje, kovų su Kryžiuočių or­dinu epochoje. Pagrindiniai šaltiniai to laikotarpio Mer­kinės, jos pilies istorijai nušviesti yra kryžiuočių XIV a. pabaigos Vygando Marburgiečio ir…

Laima Nakaitė „Žvilgsnis į Merkinės archeologinius paminklus” // Merkinė 1970 m. p. 21-28. Jau XIX a. pabaigoje Merkinės apylinkių archeolo­giniai paminklai patraukė tyrinėtojų dėmesį. Z. Gliogeris savo etnografinių bei archeologinių kelionių metu surinko medžiagos apie akmens amžiaus paminklus. Ypač daug pasidarbavo V. Sukevičius. Merkinės apy­linkėse jis atrado daugelį akmens amžiaus…

Paveikslėlis: Veliuona XIX amžiuje, autorius Napoleonas Orda. R. Sadauskas „Veliuona” // Nuo pilies ant pilies 1938 m. p. 35-39; Nemuno ruožas nuo Kauno iki Rambyno vienoje senoje knygoje pavadin­tas „senųjų piliakalnių paunksmėmis”. Tikra tiesa, būtum koks ilgašakis mil­žinas, tai dešiniuoju Nemuno krantu marių linkui toliau galėtum žygiuoti dėliodamas kojas tik…

Netoli Vielionių kaimo yra pyliakalnis. Ant pyliakalnio buvo bažnyčia. Priešai norėjo ją paimti. Nepaėmė pilies, priešai ėmė keikti: „Kad prasmegtų šis pyliakalnis!” Ir tuo laiku prasmego bažnyčia. Joje buvo daug žmonių. Ir dabar sekmadieniais vasarą dvyliktą valandą per mišias girdisi, kaip skambina varpais, žmonės gieda ir vargonais groja. Ir dabar…