Bažnyčios kapai. Auszroje 1884 m. 1. 195. Pagal szios gadynes baźnyczias sunku yra liudyti, kaip stovējo aukurai senovės musu żinycziose. Teisybe, kad maźne visos baźnyczios Kaune tur altorius atsuktus į rytus. Ten yra trys baźnyczios užimtos ant cerkviu, isz tu tik viena pagal Niamuną, buvusi kun. Pranciszkonu, yra szeip pastatyta; kitidvi: rotuźēs artybėje, buvusi kunigu Jezuvitu, į pietus, o prie gimnazijos, buvusi kunigu Dominikonu, į sziaurę tur altorius. Teisybe, kad ků seniausios baźnyczios Žemaicziùse kaip tai: Betygaloje Eiriogaloje, Keidainiuse, Vilkijoje, Sziauliuse ir t. t. altoreis į rytus pastatytos. Bet Raseiniûse, Viduklėje ir kitur, kitaip stov. Sunku per tai yra tą dalyką per baźnycziu statymą atsekti. Kü geriaus galime patirti isz liekanos musu zinyczios Vilniuje. Tenai tai uz altoriaus katedros szv. Stanislovo sziandien dar rodomas yra akyviems keleiviams aukuras, su langeliu sienoje augszcziaus jo, senoves musu tikējimo, murytas isz plytu ir greta pecziaus po kaires del deginimo mirusiu lavonu. Aukuras tas yra į rytus ir ant jo pastatyta katedra sziokiu budu. Apie tą aukurą yra daug medegos rasztuse Kirkoro ir Norbuto. Ne czia dar bus galas musu tyrinėjimui tame dalyke. Sztai Seradžiuje, baźnytkiemyje, kurs pas Kryžokus Bissen, Tubisshain vadinasi, prie įtako Dubysos į Niamuną, yra kalnas ukininku vadinamas Pilkalniu, per mokslavyrius pradedant nů propesoriaus Loboikos, kursai apie tą kalną davė žinę 1824 m., o pagal jį ir kitus, kaip kiti iszveda, klaidźei vadinasi Palemono kalnu. Kalnas tas pagal upelį Pesczę nú sziaurēs ir vakaru aiszkei visas matomas nů Niamuno, ir daug augsztesnis už kitus paniamuninius kalnus, žmoniu dar atminime buvo apauges gire. Del to-gi gal ir vadinasi nů Kryžoku Tubisshain, tai yra Dubysos gojumi. Tas kalnas, ant kurio buvo senovēs zinyczia, tape gintas nů prieszu pagal pilę, żemiaus pagal Niamuną gulinczią, kuri vadinosi Salynu (sala, salynas), dar dabar znaimi, prie senvagio Dubysos įbegimo į Niamuną, aptekusio isz visu pusiu sziokiu budu vandenimi. Grįžkime į Pilkalnį. Ant jo yra matomas rytinėje pusėje supiltas kalnelis, ant kurio turėjo buti aukuras. Galima ten matyti anglis ir plytgalius. Patemyjau vēl tokius paczius kalnelius toje paczioje pilkalnio puseje: ant Vieszpilio, kursai yra ties Jurbarku ant Imstrės kranto, ir ant mokslingai vadinamo Jovaisziu pilkalnio ant žemes p. Gustavo Joru do tarp Kalnuju ir Raseiniu. Kryžokai užpuldavo szventas vietas musu sentēviu, per tai jos turējo buti sykiu ir pilimis ne kartą. Prie tokiu kalnu prigul Vieszpilis ir Jovaisziu pilkalnis. Pats vardas Vieszpilio rodo, kad jis buvo vaisziu (nů vieszēti) arba szvencziu kalnu. Daugkentis tankei sako,vaiszēs arba szventes. Czia turime dar paminēti apie žinyczią Perkuno Kaune, sulyg sziam laikui dar iszlikusią, ant tiltines ulyczios arti Niamuno. Stcv ji iszilgui nů rytu ant vakaru, bet kuriame gale stov aukuras, negaliu pasakyti. Rytinis galas stov nů ulyczios su gražia gotiszka arkitektura, vakarinis netur jos.
Kas prider senovės kapu, tai teko man matyti vieną tokį kapa arti Kalnuju (ties Raseineis) ant žemes p. Szliuburio. Yra ten imamas nů senovės žvyras dēl kelio ir per tai kalnas iszardytas. Randa ten žmones auskarus, žiedus, bet asz tu daigtu negavau matyti. Macziau tik kelis lavonu kaulus, gulinczius krante, kur žvyrą ima, nů rytu į vakarus gulinczius, su galvomis į vakarus, o kojomis į rytus. Gal tai to děl jie buvo taip kavojami kojomis į rytus, idant ten žengti galetu po smerczio. Kas žino? Senoves musu pareigei Szvědai buvo sziokiu pat budu laidojami, galvomis į Szvědiją. Sako kad anus kitur kitaip laidoję, nes į kitą pusę Szvēdija buvo. Gal manęs paminēti kapai buvo Szvědu?
M. Davainis-Silevstraitis „Baźnyczios kapai” // Aušra 1885 m. nr. 2-3, p. 65-67.