A. Vabalkšnis „Kunigaikštis Pyplys“ // Trimitas. – 1929, Nr. 30, p. 512-514; Piliakalnio paslaptis Važiuojant Nemunu žemyn, toj vietoj, kur Nevėžis įteka, kairiajam Nemuno krante yra piliakalnis. Mažas ir nedidelis atrodo iš tolo tas piliakalnis. Ant aukšto kalno, kurio krantai yra statūs į vakarus, į rytus ir šiaurę, plaukiąs Nemunu…
Peržiūrėti daugiauA. Varguolis „Girių karalius“ // Trimitas. – 1927, Nr. 39, p. 1252-1526; Nr. 40, p. 1277-1282; Nr. 41, p. 1315-1318; Nr. 42, p. 1342-1346; Baudžiavos laikų pasakojimas Dešinėje Nevėžio upės pusėje yra labai didelis žemės plotas, Karalgiriu vadinamas. Prieš daugelį metų toje vietoje buvo tankus, neperinamas miškas, dešimčius kilometrų skersai,…
Peržiūrėti daugiauM. Š. „Kauno tvirtovės reikšmė seniau ir dabar“ // Trimitas. – 1926, Nr. 15, p. 496-498; Iš atskirų Lietuvos vietų karuose su kryžininkais didžiausios reikšmės turėjo Kaunas. Jau tuomet jis buvo labai svarbus strateginis punktas. Būdamas Neries ir Nemuno santakoje, o taip pat pačiame trikampio smaigaly, kuris artimiausias Rytų Prūsų…
Peržiūrėti daugiauAutorius nenurodytas „Kauno pilies kasinėjimas“ // Trimitas. – 1925, Nr. 12, p. 373-377; Kada pilis statyta? 1000 metų atgal ji buvo viena stipriausių. XIII amžiuj ties jos sienomis gniužo plūstančių kryžiuočių bangos. Pilies išgriovimas. Aprašymas ką pily būdamas matė kryžiuočių komtūras. Teismas ir kalėjimas pily. Pilies akmenimi išgrįsta Kauno gatvės….
Peržiūrėti daugiauVaižgantas „Kaunas“ // Trimitas. – 1924, Nr. 211, p. 22-24; Kas Kauno miestą yra įkūręs, autentiškai tepasako viena mitologija; būtent, ateivis iš Romos, Lietuvos bajorų pradėtojo Palemono sūnus. „Ateiviai iš Romos“ — Vakarų Europos kultūra: tos vietos „bajorai“ — tos kultūros reprezentantai Lietuvoje. Jie pirmiausia atsiranda — panemunėje, arba palemunėje…
Peržiūrėti daugiauJ. G. „Istoriškieji Prienai“ // Ateitis – 1944 m., Nr. 365, p. 3 Nemunas šiose vietose gausus kilpų. Birštonas yra tik už 7 km į pietryčius, bet priemiesčiai ir be Birštono turi patogių paplūdimių ir sausų pušynų. Miestas yra prie Nemuno Suvalkijos pusėje, bet savo vietovaizdžiais mažai kur primena Suvalkijos…
Peržiūrėti daugiauA. Vilainis „Dubysos slėniuose prie Ariogalos“ // Ateitis. – 1943, Nr. 178, p. 6 Žemaičių plentu leidžiamės į puikųjį Dubysos slėnį. Oras švelnus. Padangėje plaukia lengvi debesėliai. Prieš akis nusitęsia ilga juosta puikūs padubysio reginiai. Štai, ten — pačiame Dubysos pakraštyje mirga vandenyje žalių krūmų šešėliai. Už jų slėnyje tęsiasi…
Peržiūrėti daugiauV. Sapniūnas „Raudondvario pilyje“ // Ateitis. – 1943, Nr. 159, p. 3 Dangus pilkas. Vėjas padangėje veja lengvus debesis. Tačiau jie tik uždengia saulę. Žemės jie nedrėkina lietaus lašais. Pakelėse vis matyti vienas prie kito prisiglaudę priemiesčio namai. Jie nusidriekia beveik iki Raudondvario. Pastebima, kad kituomet Kauno miestas sparčiai augo….
Peržiūrėti daugiauTai vienas seniausių ir žymiausių kovų su kryžiuočiais dalyvis ir liudininkas. Tačiau apie šios pilies įrengimus, be kai kurių metraščių duomenų ir poros XIX a. graviūrų bei XVIII – XIX a. senamiesčio planelių, tikslesnių žinių mažai turėta. 1930 m. nugriovus lūšnas, kurios buvo užgožusios pilies griuvėsius ir pašalinus apie 2…
Peržiūrėti daugiau