Kategorijų archyvai: Kauno apskritis

Sudarytojas N. Vėlius „Milžinų didumas“ Skyrius Milžinai // Lietuvių liaudies pasakos. – 2010, p. 36; Seniau buvo labai didelių ir labai mažučių žmonių. Milžinai buvo tokie dideli, kad vienas pasiremdavo ant stogo viename kaime, kitas – kitame, ir taip kalbėdavosi. Arba ant žardo pasiremdavo. Žmogų jie pasikišdavo po pažasčia ir…

„Zapyškis“ // Legendos pasakoja, p. 35; Zapyškis – nedidelis miestelis rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 6 km nuo Kauno, – išsidėstęs dviem aukštais vaizdingame kairiajame Nemuno krante. Pirmas aukštas – miestelio senovė, Nemunas dažnai tekėdavo gyventoju kiemais, todėl gyvenvietė užkopė į „antrąjį aukštą". Tai viršu­tinė upės kranto terasa, vadinama Dievogala. Netoliese…

„Kėdainiai“ // Legendos pasakoja, p. 34; Kėdainiai — rajono savivaldybės centras. Miestas įsikūręs vidurio Lietuvos žemumos centre, ant Nevėžio upės krantų. Jo istorija skaičiuo­jama nuo 1372 m., kai Kėdainių vardas buvo pirmą kartą paminėtas Hermano Vartbergės „Livonijos kronikoje". Kėdainių istorija labiausiai susijusi su didikų Radvilų gimine, kurios nariai palaidoti evangelikų…

„Lyduvėnai“ // Legendos pasakoja, p. 33; Miestelis, išsidėstęs Dubysos upės pakrantėje, minimas nuo 1499 m. Lyduvėnai garsėja aukščiausiu ir ilgiausiu Lietuvoje geležinkelio tiltu, kuris buvo pastatytas 1919 m., kad traukiniai galėtu kirsti Dubysą. Tiltas paskelbtas technikos paminklu, jo ilgis 599 m, aukštis – 42 m. Lyduvds upeliuko krante stūkso Lyduvėnų…

"Rukla“ // Legendos pasakoja, p. 31; Rukla — gyvenvietė už 8 km į pietryčius nuo Jonavos, Neries kairiaja­me krante. Apie miestelio atsiradimą pasakojama graži legenda. Ruklos vardas siejamas su karaliaus Mindaugo sūnumi Rukliu. Senų senovėje didingame dvare gyveno kunigaikštis Ruklys. Jo dvaras dunksojo panerio aukštupyje tarp tankių šilų ir miškelių,…

"Garliava“ // Legendos pasakoja, p. 30-31; Garliavos gyvenvietė yra 8 km į pietus nuo Kauno centro, prie Kauno – Marijampolės, Kauno – Alytaus plentų. Per miestelį teka Jiesios kai­rysis intakas Maišys. Legenda pasakoja, kad kadaise šioje vietoje buvusios neįžengiamos pelkės. Vieną vakarą važiavo dvarininkas Juzefas Godlevskis (Juozapas Gadliauskas) ir įklimpo…

V. Bičiūnas „Kauno priemiesčiai ir apylinkės“ // Trimitas. – 1932, Nr. 2, p. 27-28; Nr. 3, p. 48; Nr. 4, p. 68; Nr. 5, p. 87-88; Mūsų laikinoji sostinė, esanti gražioje dviejų upių — Nemuno ir Neries santakoj, turi ne vien garbingą praeiti, bet ir gražių vaizdų bei apylinkių. Pati…

A. Vabalkšnis „Kunigaikštis Pyplys“ // Trimitas. – 1929, Nr. 30, p. 512-514; Piliakalnio paslaptis Važiuojant Nemunu žemyn, toj vietoj, kur Nevėžis įteka, kairia­jam Nemuno krante yra piliakal­nis. Mažas ir nedidelis atrodo iš tolo tas piliakalnis. Ant aukšto kalno, kurio krantai yra statūs į vakarus, į rytus ir šiaurę, plaukiąs Nemunu…

A. Varguolis „Girių karalius“ // Trimitas. – 1927, Nr. 39, p. 1252-1526; Nr. 40, p. 1277-1282; Nr. 41, p. 1315-1318; Nr. 42, p. 1342-1346; Baudžiavos laikų pasakojimas Dešinėje Nevėžio upės pusėje yra labai didelis žemės plotas, Karalgiriu vadinamas. Prieš daugelį metų toje vietoje buvo tankus, neperinamas miškas, dešimčius kilometrų skersai,…

M. Š. „Kauno tvirtovės reikšmė seniau ir dabar“ // Trimitas. – 1926, Nr. 15, p. 496-498; Iš atskirų Lietuvos vietų ka­ruose su kryžininkais didžiausios reikšmės turėjo Kaunas. Jau tuomet jis buvo labai svarbus strateginis punktas. Būdamas Neries ir Nemuno santakoje, o taip pat pačiame trikampio smai­galy, kuris artimiausias Rytų Prūsų…

Autorius nenurodytas „Kauno pilies kasinėjimas“ // Trimitas. – 1925, Nr. 12, p. 373-377; Kada pilis statyta? 1000 metų atgal ji buvo viena stipriausių. XIII amžiuj ties jos sienomis gniužo plūstančių kryžiuočių bangos. Pilies išgriovimas. Aprašymas ką pily būdamas matė kryžiuočių kom­tūras. Teismas ir kalėjimas pily. Pilies akmenimi išgrįsta Kauno gatvės….

Vaižgantas „Kaunas“ // Trimitas. – 1924, Nr. 211, p. 22-24; Kas Kauno miestą yra įkūręs, autentiškai tepasako viena mi­tologija; būtent, ateivis iš Ro­mos, Lietuvos bajorų pradėtojo Palemono sūnus. „Ateiviai iš Romos“ — Vakarų Europos kul­tūra: tos vietos „bajorai“ — tos kultūros reprezentantai Lietuvo­je. Jie pirmiausia atsiranda — pa­nemunėje, arba palemunėje…