„Lyduvėnai“ // Legendos pasakoja, p. 33; Miestelis, išsidėstęs Dubysos upės pakrantėje, minimas nuo 1499 m. Lyduvėnai garsėja aukščiausiu ir ilgiausiu Lietuvoje geležinkelio tiltu, kuris buvo pastatytas 1919 m., kad traukiniai galėtu kirsti Dubysą. Tiltas paskelbtas technikos paminklu, jo ilgis 599 m, aukštis – 42 m. Lyduvds upeliuko krante stūkso Lyduvėnų…
Peržiūrėti daugiau"Rukla“ // Legendos pasakoja, p. 31; Rukla — gyvenvietė už 8 km į pietryčius nuo Jonavos, Neries kairiajame krante. Apie miestelio atsiradimą pasakojama graži legenda. Ruklos vardas siejamas su karaliaus Mindaugo sūnumi Rukliu. Senų senovėje didingame dvare gyveno kunigaikštis Ruklys. Jo dvaras dunksojo panerio aukštupyje tarp tankių šilų ir miškelių,…
Peržiūrėti daugiau"Garliava“ // Legendos pasakoja, p. 30-31; Garliavos gyvenvietė yra 8 km į pietus nuo Kauno centro, prie Kauno – Marijampolės, Kauno – Alytaus plentų. Per miestelį teka Jiesios kairysis intakas Maišys. Legenda pasakoja, kad kadaise šioje vietoje buvusios neįžengiamos pelkės. Vieną vakarą važiavo dvarininkas Juzefas Godlevskis (Juozapas Gadliauskas) ir įklimpo…
Peržiūrėti daugiauV. Bičiūnas „Kauno priemiesčiai ir apylinkės“ // Trimitas. – 1932, Nr. 2, p. 27-28; Nr. 3, p. 48; Nr. 4, p. 68; Nr. 5, p. 87-88; Mūsų laikinoji sostinė, esanti gražioje dviejų upių — Nemuno ir Neries santakoj, turi ne vien garbingą praeiti, bet ir gražių vaizdų bei apylinkių. Pati…
Peržiūrėti daugiauA. Vabalkšnis „Kunigaikštis Pyplys“ // Trimitas. – 1929, Nr. 30, p. 512-514; Piliakalnio paslaptis Važiuojant Nemunu žemyn, toj vietoj, kur Nevėžis įteka, kairiajam Nemuno krante yra piliakalnis. Mažas ir nedidelis atrodo iš tolo tas piliakalnis. Ant aukšto kalno, kurio krantai yra statūs į vakarus, į rytus ir šiaurę, plaukiąs Nemunu…
Peržiūrėti daugiauA. Varguolis „Girių karalius“ // Trimitas. – 1927, Nr. 39, p. 1252-1526; Nr. 40, p. 1277-1282; Nr. 41, p. 1315-1318; Nr. 42, p. 1342-1346; Baudžiavos laikų pasakojimas Dešinėje Nevėžio upės pusėje yra labai didelis žemės plotas, Karalgiriu vadinamas. Prieš daugelį metų toje vietoje buvo tankus, neperinamas miškas, dešimčius kilometrų skersai,…
Peržiūrėti daugiauM. Š. „Kauno tvirtovės reikšmė seniau ir dabar“ // Trimitas. – 1926, Nr. 15, p. 496-498; Iš atskirų Lietuvos vietų karuose su kryžininkais didžiausios reikšmės turėjo Kaunas. Jau tuomet jis buvo labai svarbus strateginis punktas. Būdamas Neries ir Nemuno santakoje, o taip pat pačiame trikampio smaigaly, kuris artimiausias Rytų Prūsų…
Peržiūrėti daugiauAutorius nenurodytas „Kauno pilies kasinėjimas“ // Trimitas. – 1925, Nr. 12, p. 373-377; Kada pilis statyta? 1000 metų atgal ji buvo viena stipriausių. XIII amžiuj ties jos sienomis gniužo plūstančių kryžiuočių bangos. Pilies išgriovimas. Aprašymas ką pily būdamas matė kryžiuočių komtūras. Teismas ir kalėjimas pily. Pilies akmenimi išgrįsta Kauno gatvės….
Peržiūrėti daugiauVaižgantas „Kaunas“ // Trimitas. – 1924, Nr. 211, p. 22-24; Kas Kauno miestą yra įkūręs, autentiškai tepasako viena mitologija; būtent, ateivis iš Romos, Lietuvos bajorų pradėtojo Palemono sūnus. „Ateiviai iš Romos“ — Vakarų Europos kultūra: tos vietos „bajorai“ — tos kultūros reprezentantai Lietuvoje. Jie pirmiausia atsiranda — panemunėje, arba palemunėje…
Peržiūrėti daugiauJ. G. „Istoriškieji Prienai“ // Ateitis – 1944 m., Nr. 365, p. 3 Nemunas šiose vietose gausus kilpų. Birštonas yra tik už 7 km į pietryčius, bet priemiesčiai ir be Birštono turi patogių paplūdimių ir sausų pušynų. Miestas yra prie Nemuno Suvalkijos pusėje, bet savo vietovaizdžiais mažai kur primena Suvalkijos…
Peržiūrėti daugiauA. Vilainis „Dubysos slėniuose prie Ariogalos“ // Ateitis. – 1943, Nr. 178, p. 6 Žemaičių plentu leidžiamės į puikųjį Dubysos slėnį. Oras švelnus. Padangėje plaukia lengvi debesėliai. Prieš akis nusitęsia ilga juosta puikūs padubysio reginiai. Štai, ten — pačiame Dubysos pakraštyje mirga vandenyje žalių krūmų šešėliai. Už jų slėnyje tęsiasi…
Peržiūrėti daugiauV. Sapniūnas „Raudondvario pilyje“ // Ateitis. – 1943, Nr. 159, p. 3 Dangus pilkas. Vėjas padangėje veja lengvus debesis. Tačiau jie tik uždengia saulę. Žemės jie nedrėkina lietaus lašais. Pakelėse vis matyti vienas prie kito prisiglaudę priemiesčio namai. Jie nusidriekia beveik iki Raudondvario. Pastebima, kad kituomet Kauno miestas sparčiai augo….
Peržiūrėti daugiau











