Alkai ir alkvietės. Senovėje lietuviai garbindami savo dievus degindavo jiems aukas, kūrendavo amžiną ugnį ir t. t. Tos vietos, kur buvo deginamos aukos ir kūrenama amžina ugnis, buvo laikomos šventomis. Jos – dievų garbinamos vietos, kaip pažymi Lietuvių Literatūros Draugijos narys A. Tomas, daugiausia dominuodavo kalnų viršūnėse. Tokių kulto vietų…
Peržiūrėti daugiau
„Briva Zeme" savo iliustruotame priede „Ilustretais Peelikums" 39 nr. įdėjo šį įdomų prof. Fr. Baldžio straipsnį iliustruotą apie Apuolės piliakalnį. Tardami, kad ir mūsų skaitytojams įdomu su juo susipažinti, dedame jį čia išverstą lietuvių kalbon. "Lietuvos Aidas" Redakcija (1931 m.) Kronikininkas Rimbertas pasakoja, kad švedų karalius Olovas (maždaug 855 m….
Peržiūrėti daugiau
Mažosios Lietuvos geografiniai matmenys. Lietuva yra lietuvių žemė, kur lietuviai nuo seno gyveno ir gyvena, kur lietuvių pastangomis ir triūsu natūriniai kraštovaizdžiai virto kultūriniais kraštovaizdžiais, kur tautos kultūrinis pasireiškimas yra susekamas įvairiais atžvilgiais. Lietuviškos sodybos, lietuviški vietovaizdžiai, lietuviškas tautos menas, žodžiu visa etnografija byloja, kur baigiasi tos ar kitos tautos…
Peržiūrėti daugiau
Mitologinių akmenų tyrinėjimai. Vieni mažiausiai pažįstamų Lietuvos archeologinių paminklų yra vadinamieji mitologiniai akmenys. Jie būna įvairaus didumo ir formos, dažnai turi iškaltus įvairius ženklus ir dubenis. 1970 m. Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos institutas pradėjo šių akmenų aplinkos tyrinėjimus. 1970 — 1971 m. buvo ištirta apie 30 mitologinių akmenų aplinka. Prie…
Peržiūrėti daugiau
Palangos prašmatnybių istorija. Išaušo pavasaris. Atidarau langą. Nesusivaldau. Spyna sužvanga, ir aš — Vytauto gatvėj. Saulėta. Apsižvalgęs pasuku į „Birutės“ medyną (vietos „lenkų“ „Tiškevičiaus parku“ vadinamą). Atsisėdu poilsio prieš pat „Lurdo“ „grotas“. Nors ne kartą čia ilsėjausi su džiaugsmo kupina širdim, bet šiandien, jei būčiau išgalėjęs, būčiau maironiškai dainavęs. Ir…
Peržiūrėti daugiau
Nerija. Visi girdėjome apie garsiąją dykumą Afrikoj — Sacharą. Tūkstančius kilometrų dunkso smėlio plotai, pavojingi visiems, kas į juos nepasirengęs eina. Retos oazės dar primena, kad kažkada šioj vietoj būta derlingos žemės, miestų, kultūros… Keliaudamas mūsų gražiomis Kuršių Užmario kopomis, dažnai prisimeni Sacharą. Tik mūsų lietuviškoji dykuma yra miela ir…
Peržiūrėti daugiau
Apuolė – mūsų senovės raktas. Maždaug prieš tūkstantį metų narsūs ir drąsūs vikingai sutarė kažin jau kelintą žygį į rytus, į žemes už jūros. Vadovaujami karaliaus Olavo, apie kurį vėliau skaldai dainas dainavo ir sekė gūdžias pasakas, kuris dar ir šiandie minimas švedų padavimuose, vikingai susėdo į savo laivus, kaip…
Peržiūrėti daugiauBarstyčių apylinkės Barstyčių apylinkės. Vandens paukščių karalystė yra prie pat Barstyčių (Platelių girininkijas ribose). Labiausiai verta dėmesio apie 40 hektarų dydžio pelkė. Čia yra įsikūrusi kelių šimtų porų kirų kolonija. Kirai — labai įkyrūs visaėdžiai paukščiai, prisitaikantys prie įvairių gyvenimo sąlygų. Šalia jų kolonijos visada įsikuria reti ir nykstantys paukščiai….
Peržiūrėti daugiau
Dr. J. Remeika "Kalotės ežeras" // Kai dar amžina ugnis ruseno 1939 m. p. 135-136; Kol Bendikų kaimas buvo neišdalytas, samdydavo tik vieną kerdžių. Tas ganydavo viso kaimo gyvulius. Kartą jis ganė prie Kalotės ežero ir, atsisėdęs ant žemės, vijo apvarčius savo rezginėms. Tuo tarpu pribėgo prie jo velnias iš…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Nidos žvejų namas. Averse – medinis gyvenamasis žvejo namas ir kiemas. Namo stogas čiukurinis, dengtas nendrėmis, langai su langinėmis, išorės namo sienos apkaltos stačiomis lentomis. Aplink namą auga krūmai, žolės. Fotografuota Nidoje, XX a. I. p. Nežinomas fotografas. Neringos muziejus. V. B-s "Kuršių Nerijos žvejų namas" // Ūkininko patarėjas…
Peržiūrėti daugiau
Dr. J. Remeika "Dovilių piliakalnis" // Kai dar amžina ugnis ruseno 1939 m. p. 97-104; Puikiame Minijos kranto ąžuolyne, į pietus nuo Dovilų, slepiasi pilaitės kauburys. Vieni pasakoja, kad čia kunigaikštis Dovilas gyveno, antri — kad Gedimino giminaitis, o patsai kaimas anapus upės gavęs vardą nuo Gedimino, kuris kartą aplankęs…
Peržiūrėti daugiau
Dr. J. Remeika "Dravernos milžinas" // Kai dar amžina ugnis ruseno 1939 m. p. 156-158; Kartą gyveno labai stiprus milžinas. Jei kam reikėdavo padėti, jis mielai rodydavo savo galią. Vieną dieną senas žmogus norėjo per Marias pereiti ir Užmaryje pasirinkti malkų, kur augo puiki giria, bet nežinojo kaip. Tada kreipėsi…
Peržiūrėti daugiau