Pašušvys, Šaulių p. Paaiškinu senovinių daiktų radinį, kuri per Jūsų Redakciją busiunčiau į Lietuvių Mokslo Draugijos muziejų. Tie 9 daiktai netyčiomis rasti Pašušvio bažnyčios šventoriuje. Buvo ten pailgas pylimukas. Jį prisireikė nukasti, šventoriaus mūro pamatui kasant griovį. Šisai pylimas, matyt, gilios senovės laiku padarytas ne kam kitam tik apsigynimui, nes…
Peržiūrėti daugiauŠitą darbą pavedė mums spauzdinti "Vilniaus žinių" bendradarbis, lenkas. Lenkų literaturoje darbas dar nėra pasirodęs. Spausdinsime jį tarpais, ne vienu pradėjimu. Autorius, rašydamas lenkiškai, vietų vardus kad ir vadina lietuviškai, tačiau iš jo nurašytojo rankraščio ne visur aišku, kaip tie vardai skamba pačioj Lietuvoje. Malonu būtu, kad skaitytojai kur galėdami…
Peržiūrėti daugiauŠlovingos senovės liudytojai. Šeši kilometrai nuo Šeduvos miestelio, Panevėžio apskr., Raginėnų kaimo laukuose dunkso didingas Raginėnų piliakalnis. Pro ji tykiai sruvena Daugyvenos upelė. Tai vienas iš didžiausių ir įdomiausių piliakalnių Lietuvoje, gyvas liudytojas mūsų šlovingos senovės ir lietuvių tautos didybės, liudytojas aukštos mūsų senolių kultūros ir karžygiškumo. Senovės kronikose nėra…
Peržiūrėti daugiauNors straipsnio pavadinimas "Raginėnų piliakalniai", tačiau pačiame straipsnyje daugiausia kalbama apie Raginėnų pilkapius, kurie kartu su piliakalniu sudaro vieną, bendrą kompleksą. Red. p. Raginėnų piliakalniai. Pas mus Lietuvoje, kaip visi žinome, yra visur daugybė piliakalnių, ne sykį visokiuose paupiuose visomis krūvomis styrinčių. Gailu vien, kad jų skaičius kasdien tirpsta, nei…
Peržiūrėti daugiauĮ Tituvėnus, Resiainių paviete, susivažiavo dėl vasarinio pagyvenimo labjausiai żydai. Yra tai labai sveika vieta, ażerai dėl pasimaudymo ir dideli szilai dėl vaikszcziojimo. Pergyvenimas labai pigus. Azeras Bridvaiszis nėra taip pamaczlyvas, bet Gilukas taip turi stiprų vandenį, kad kas ten pirmą kartą iszsimaudo iszrodo lyg dilginėmis nupraustas, darosi silpnu ir…
Peržiūrėti daugiauAlkvietės ir alkakmeniai Alkvietės ir alkakmeniai. Kaip neaiški Lietuvos senovė, taip neaiški ir senovės lietuvių tikyba. Tikyba labiau, negu kiti dalykai, senovės istorikų svetimšalių klaidingai buvo suprasta ir aprašyta. Senovės lietuvių tikybai pažinti labai svarbios ir teikiančios daug medžiagos yra alkvietės. Lietuvoje alkviečių yra labai daug. Beveik nėra apylinkės, kur…
Peržiūrėti daugiauKelios istorinės Lietuvos vietos Prakalba Kelios istorinės Lietuvos vietos. Lietuvos istorija yra labai neaiški. Jos žinios tesiekia XIII, XIV šimtmetį, o kas ankščiau buvo, beveik visai nėra žinoma. Ir tos pačios žinios dažnai būna klaidingos, nes jas patiekė daugiausia svetimšaliai, kurie, nemokėdami lietuvių kalbos ir nežinodami jų papročių, nekartą iškraipė…
Peržiūrėti daugiauKryžių kalnas Kryžių kalnas. Paėjus plentu iš Šiaulių į Joniški kokį 10 km., nustebins keleivį nepaprastai keistas reginys. Pamatysime lyg mišką kryžių ant vieno dailiai supilto piliakalnio. Jis visas nustatytas aukštais mediniais kryžiais. Tai ne kapai, nes niekuomet čia niekas nieko nelaidojo. Čia statomi paminklai tik gyviesiems, kurie šiokiu ar…
Peržiūrėti daugiauB. Buračas "Velžių kaimo piliakalniai" // Mūsų kraštas. 1938 m. lapkričio 17 d. Nr. 46 p. 6. Pusiaukelyje tarp Radviliškio ir Šeduvos miestelio, kur plačios pelkės ir maži išretėję miškeliai supa mažą Verdulių ežeriuką Žirnį, senovėje buvęs didelis miestas. Taip sako senų žmonių padavimai. Dabar šioje vietoje, palei Žirnio ežeriuką,…
Peržiūrėti daugiauB. Buračas "Piliakalniai arba šventkalniai" // Ūkininko patarėjas 1932 m. spal. 28 d. (43), p. 6-7 Apsidairęs po mūsų kraštą visur gali pastebėti kalnelių; panašių į balną, t. y, su žymiu įdubimu per vidurį kalno. Šie kalneliai seniau tarnavo apsigynimui nuo priešų. Juos ir vadina „pilė“, ,,pilelė“, „piliukas“, „piltinė”, „pilaitė”…
Peržiūrėti daugiauNuotrauka: Vidmantas Balkūnas B. Buračas "Girnikų kalnas" // Ūkininko patarėjas 1932 m. lapkr. 25 d. (47), p. 9 Už Šiaulių pavažiavus 15 kilometrų į vakarus Tauragės plentu, prasideda Žemaitijos kraštas. Čia gamta visai kitokia. Visur tik kalnai, pakalnės. Pakalnėj ežerėlis arba kaimelis, tarpkalnėj upelis, ten vingiuoja kelelis, o prie kelio…
Peržiūrėti daugiauV. R. „Mūsų kraštas. Šiauliai“ // Trimitas – 1921, Nr. 32, p. 20-25 Dvejopos atminties yra Lietuvos vietos: yra atmintinos tais giliausios senovės palikimais, kurie jas apsupa iš visų pusių ir padeda mums ir Lietuvos žmonių ir Lietuvos žemės senovės istoriją pažinti; kitos — gyvuoja vien tolimesnių laikų atminimais, senovės…
Peržiūrėti daugiau











