V. R. „Papilės piliakalnis“ // Trimitas – 1921, Nr. 29, p. 23-26 Menkas, nuskuręs, didžiojo karo metu apdegintas Papilės miestelis, išsisvaidęs ant Ventos kranto toje vietoje, kur susieina keliai iš Telšių, Šiaulių, Viekšnių ir Pakūršės. Prieš karą šis miestelis, turėjo didesnės reikšmės. Per Papilę gabeno mūsų žaliąją medžiaga iš tolimų…
Peržiūrėti daugiauŽemaitijos kalneliai ir ežerėliai B. Buračas „Žvilgsnis į Kurtuvėnų apylinkes“ // Ateitis. – 1943, Nr. 331, p. 3-4 Nuo Šiaulių ligi Bubių šauna stygos tiesumu Joniškio — Tauragės plentas, kuris čia nutiestas 1836 — 1858 m. Ties Bubiais plentą perkerta sraunioji Žemaitijos upė Dubysa, kuri išteka iš Jonelaičių ežeriuko, netoli…
Peržiūrėti daugiauA. Vilainis „Dviejų rašytojų gimtinėje – Paragiuose“ // Ateitis. – 1943, Nr. 192, p. 3 Į Lazdynų Pelėdos — Sofijos Pšibiliauskienės ir Marijos Lastauskienės gimtąjį dvarelį įvažiuoju ilgoka alėja. Vienoje jos pusėje aukštos drebulės, kitoje — liepos. Prieš akis pamatau medinį, vidutinio didumo namą su prieangiu — gonkomis, kurios iki…
Peržiūrėti daugiauŽemaitijoje, tarp Laumakių ir Kipšu dvarelių yra klampios balos. Per tas balas vingiuoja dviejų kilometrų ilgio ir kokių penkių — šešių metrų aukščio pylimas, aplinkinių gyventojų „Velnio pylimu“ vadinamas. Ar jis žmonių rankomis senovėje piltas, ar ledų gadynės padaras — neaišku. Tačiau jis net aplinkinius gyventojus stebina savo nepaprastumu. Tas…
Peržiūrėti daugiau



