Margio kalnas Punioje

Margio kalnas Punioje

Margio kalnas Punioje

Garsieji kitąkart Pilėnai, žinomieji didvyriškuoju Pilėnų kunigaikščio Margio žygiu, šiandien paprastas bažnytkiemis Pūnia, Alytaus (buvusiajam Trakų) apskrityje, netoli Nemoniūnų ir Birštono, ant Nemuno kranto.

Punios piliakalnis, tasai Didžiosios Lietuvos Rambynas, šiandien vienintelis nebylus senovės liudytojas ir jos garsiųjų padavimų paveldėtojas. Plikas kalnas, be jokių pilies likučių. Yra jis ant pat Nemuno kranto, už 1/4 varsto nuo Punios bažnytkiemio. Tasai kalnas turi šiandien trikampio išvaizdą ir yra iš vienos pusės Nemuno, iš antros Punelės upelio apsiaustas. Trikampio smailuma ten, kur Punelė įpuola Nemunan, platuma eina į Pūnios bažnytkiemio pusę. Taip Nemuno, taip Pūnelės krantai neprieinami, statūs. Pūnelė gi sriuvena tokiam giliam griovyje, kad ir aukščiausias žmogus taip iš Margio kalno, taip iš kito kranto išrodo mažas vaikutis. Taip pat ir anapus Nemuno žmonės išrodo nuo kalno visiškai mažutėliai. Anapus Nemuno (Suvalkijos) krantai lygūs ir žemi, miškais apaugę; o tie miškai tokių medžių turi, kad keli žmonės apimti vos gali jų drūtį; eglės, pušys, ąžuolai išgyveno tuose miškuose daugelį amžių ir tik šiandien jų sielių sieliai Nemunu žemyn plaukia.

Kalnas kas metai mažėja ir mažėja, nėkieno neglobiamas, neprižiūrimas; mūsų Mokslo Draugija, mat, tokiais dalykais, kaip senovės palaikų išlaikymas, dar neužsiima. Kas metai griūva tad kalno dalis Nemunan arba Pūnelėn. Patsai kalno paviršius užima šiandien tris margus žemės, su krantais, žinoma, daugiau. Šiandien tasai istorinis kalnas yra ramioji ganykla ir, kaipo tokia, priklauso daugeliui Pūnios ūkininkų. Kalno smailumoje teberandama vis daugybė plytgalių ir kaflių, kai kurios jų pažymėtos kažkokiomis raidėmis, taip pat randa žmonės ir senovės pinigų po truputį. Kalno pakrantėse daugybė mažų šaltinėlių čiurlena.

Ant kalno riogso dabar keletas atskirai pastatytų trobelių. Plačiajam kalno trikampio gale, už bažnytkiemio, prie pat Nemuno, pati kalno aukštuma, matyt, supilta; didesnė jos dalis jau Nemunan nugriuvusi. Platumoje, nuo bažnytkiemio pusės, žymu dar buvusis čia, matyt, iškastos pilies griovis, per kurį buvo nutiestas pakeliamas tiltas. Reginys nuo piliakalnio puikiausias. Iš vienos pusės giliai Nemunas, už kurio tuojau pat miškai; iš antros pusės vėl Punelė tarp tokių stačių griovių ir taip giliai, kad jos nė nematyti, tik girdėti bėgančiojo vandens kriokimas.

Margio kalnas
Margio kalnas (Punios piliakalnis). Ant jo viršūnės sustoję ekskursijos dalyviai. Dešinėje matomas medinis gyvenamasis namas. Mečislovas Eidrigevičius 1930 m. © Šiaulių „Aušros“ muziejus

Senieji žmonės pasakoja, kad kalno vidury esą urvų, į kuriuos įmetus akmenis – jie ilgai riedą dundėdami. Į pilį, buvusią ant pat kalno, vedęs senovėje akmenimis grįstas kelias (plentas), kurio pėdsakus rado nepersenai Pūnios klebono sodne kasdami obelėms sodinti duobes. Kelias buvęs grįstas akmeninėmis plytomis. Lietuvos senovės tyrinėtojams tai, rodos, labai svarbus ir tyrinėtinas atradimas.

Senieji Pūnios ir apylinkės gyventojai, paklausti, kaip tą kalną vadinę jų bočiai ir tėvai, atsaką paprastai, kad vadinęsis jis „Margio kalnas”. Taip Punios piliakalnis ir turi būti vadinamas. Yra tai vienas garbingiausiųjų mūsų karžygiškos praeities palikimas ir mes privalome išmokti jį gerbti. Tai turėtų būti visai Lietuvai mūsų antrasis Rambynas. Reikia tikėtis, kad Lietuvos valstybės valdžia mokės tinkamai pasirūpinti visais mūsų senovės palikimais, o pirmojoje eilėje – pasirūpins ir Punios Margio kalnu, kuris laukia iš mūsų rūpestingos pagarbios globos ir mokslinių tyrinėjimų.

K.J.K. „Margio kalnas Punioje” // Mūsų kalendorius. – V., 1919 m., p. 75-76.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *