Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Čia kaupiami ir nuolat pildomi VietosDvasia.lt straipsniai ir pasakojimai apie Lietuvos vietas – piliakalnius ir senąsias šventvietes, akmenis ir kapinynus, dvarvietes, kaimus ir miestelius. Čia rasite archeologinių paminklų aprašymus, vietos istoriją, gyvąsias legendas, padavimus, tautosakos fragmentus, o taip pat – šiuolaikinius pasakojimus, padedančius naujai pažvelgti į mūsų krašto kultūrinį ir dvasinį paveldą. Šis puslapis veikia kaip gyvas Lietuvos atminties archyvas, kuriame susipina moksliniai faktai, vietos žmonių liudijimai ir mitologinis baltų pasaulėvaizdis.
Merkinė. Trakų pav., Vilniaus gub. ant krantų Nemuno, Merkio ir Stangos stovi Merkinės, miestelis vadinamas rusiškai ir lenkiškai Mereč. Gyventojų miestelyje apie 3000 abiejų lyčių, daugiausiai žydų, kurių rankose visa prekyba be-to yra dar ir viena lietuviška sankrova bet ji, kaip girdėti, baigia paskutines savo amžiaus dienas. Miestelis turi gana…
Peržiūrėti daugiauKaunas – prie įtakos Nerio (Vilijos) į Nemuną. Vieta kur stovi Kaunas yr nepaprastai paveikslinga; nebereikalo ir dainius Mickeviče pamylėjo Kauno pakalnes ir apdainavo jas ant lyros stygų. Kaunas – tai vienas iš didžiausių ir seniausių Lietuvos miestų. Jis liudyja apie Lietuvos garbę, kuomet ji buvo galinga viešpatyste. Jo apšiupejusios…
Peržiūrėti daugiauPiliakalniai Stakliškų apylinkėje Trakų paviete yra daug piliakalnių – Merkunėj, Pataronys, palei Rudiškes ir daugėlios vietos. Bent keli jų yra apilynkij miestelio Stakliškių. Apie juos noriu paduot čia nors trumpučias žinias. Vienas toks piliakalnis, gan aukštas, su nukirsta tik viršūne (lauku užleista) yra dvėjose, trėjos verstose nuo miestelio, laukuose sodžiaus…
Peržiūrėti daugiauBiržai, tai senas Lietuvos miestelis, nežinia kada buvo įkurtas, tik galima spręsti iš žinių apie Biržus, kurios yra paduotos XV amžiuje. Tose žiniose pasakojasi apie medinį pilį terp upių Agluonos ir Apaščios, susiliejime. Pilis buvo įrengta tankiame beržyne nuo ko ir savo pavadinimą gavo. Apie XV amžiaus vidurį ir karaliaus…
Peržiūrėti daugiauŠitą darbą pavedė mums spauzdinti „Vilniaus žinių” bendradarbis, lenkas. Lenkų literaturoje darbas dar nėra pasirodęs. Spausdinsime jį tarpais, ne vienu pradėjimu. Autorius, rašydamas lenkiškai, vietų vardus kad ir vadina lietuviškai, tačiau iš jo nurašytojo rankraščio ne visur aišku, kaip tie vardai skamba pačioj Lietuvoje. Malonu būtu, kad skaitytojai kur galėdami…
Peržiūrėti daugiauNuotrauka: Antkapiniai kryžiai senose kapinėse Gargždų apylinkėje. Išlikę antkapiniai kryžiai senose kapinėse Gargždų apylinkėje. 1965 m. vasara. Bernardas Aleknavičius 1965 m. vasara. ©Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Pavasarį, kada gamta naujai žaliuoti prisikelia, kada sodai ir pakrūmių gėlės baltuoju gegužės sniegu apsipila, kai paupiuose kvepia ievų žiedai ir drėgnesnėse pievų vietose…
Peržiūrėti daugiauKalnas, kuriame skamba varpai. Naujasis Ylakių miestas. Mokytojas padarė dr. Basanavičiaus biustą. Pirmasis kooperatyvas Žemaitijoje. Tolimam Žemaitijos kampelyje, prie brolių latvių žemės, yra Ylakių miestelis. Seni žmonės pasakoja, kad dabartinis miestelis čia neseniai įsikūrė. Anksčiau jis buvo už septynių kilometrų pietų link, kur dabar yra kalnas, vadinamas Ylakių Alkakalniu. Šį…
Peržiūrėti daugiauPadavimai apie karus su švedais ir seną miestą Ylakių miestelis, kuris yra Mažeikių apskr. vakarinėje dalyje, turi legendinę praeitį ir gražią dabartį. Šio miestelio padėtis tokia: iki Mažeikių, apskrities miesto 15 km., nuo Latvijos sienos – 10 km. ir iki artimiausios geležinkelio stoties Lūšės 19 km. Gilios miestelio istorinės praeities…
Peržiūrėti daugiauNuotrupos iš bažnyčios archyvo. Pirmoji bažnyčia. Sunykęs Kvėdarnos dvaras, Kvėdarnos pilies griuvėsiai. pirmoji Kvėdarnos mokykla. Ant rekrūtos dešimtinės išdygo puiki švietimo įstaiga. Kvedarnos dvaras, kaip ir daugelis to meto dvarų, priklausė Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio dvarui ir apėmė gana plačias tuo metu Kvedarnos apylinkes. Dvaras stovėjo ant aukštokos kalvos prie Genatolio…
Peržiūrėti daugiauKupiškio piliakalnis Kupiškio piliakalnis. Didžiulį supiltą Kupiškio kalną lenkai vadina: Góra Zamkowa, nes čia XI-XII amžiuje būta pilės, aptvertos mediniais statiniais, ne akmenimis, ne plytomis, nors čia pat pilna akmenų, uolų sluogsniai, molio ir žvyro kalnai. Anais laikais tesinaudota žeme ir medžiu. Vaikštikai kaimų siuvėjai kartoja mėgiamąją pasaką, kaip tą…
Peržiūrėti daugiauDubysos tvirtovė prieš 500 metų. – Valdovų susitikimo vieta. – Belaisvių turgai Dubysos saloje. – Rytų fronto Verdenas. – Kruvinas rėžis 140 klm. ilgumo. – Čia žuvo 17 gyvybių. – Paskandinti griaučiai. – Vaiduoklių prakeiktas tiltas. Žemaičių praeitis Dubysos krantuose. Gal nėra Lietuvoje kitos tokios upės, išskyrus Nemuną, kuri senovės…
Peržiūrėti daugiauŠlovingos senovės liudytojai. Šeši kilometrai nuo Šeduvos miestelio, Panevėžio apskr., Raginėnų kaimo laukuose dunkso didingas Raginėnų piliakalnis. Pro ji tykiai sruvena Daugyvenos upelė. Tai vienas iš didžiausių ir įdomiausių piliakalnių Lietuvoje, gyvas liudytojas mūsų šlovingos senovės ir lietuvių tautos didybės, liudytojas aukštos mūsų senolių kultūros ir karžygiškumo. Senovės kronikose nėra…
Peržiūrėti daugiau











