Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Daugelyje čia publikuojamų straipsnių prisegtos ir vietovės apie kurias juose kalbama. Belieka tik perskaityti pateiktą informaciją, spausti ant vietovės ir atsidariusiame lange susirasti mygtuką „Rodyti kelią„.
A. Tautavičius „Dubingių apylinkių archeologiniai paminklai” .. Dubingiai 1971 m., p. 27-38; Gražios Dubingių apylinkės iki šiol archeologų labai mažai tyrinėtos, mažai žinomi jų archeologiniai paminklai, nedaug ir į muziejus iš čia patekusių archeologinių radinių. Todėl seniausia šio Lietuvos kampelio praeitis tebėra mažai žinoma, tebelaukia savo tyrinėtojo. Dar negalime atsakyti…
Peržiūrėti daugiau
Č. Kudaba „Dubingių apylinkių gamtos ypatumai” // Dubingiai 1971 m., p. 7-19; Dubingių apylinkės išsiskiria iš kitų dėl neįprastai ilgo, siauro, stačiašlaičio ir gilaus ežero, kuris čia nusitęsia iš vakarų į rytus. Geografinėje literatūroje tokio tipo ežerai vadinami rininiais (vok. Rinnensee), o lietuviškai juos mėginama vadinti loviniais. Tokių ežerų Lietuvoje…
Peržiūrėti daugiau
I. Butkevičius „Sodybos Ignalinos draustinio kaimuose” // Ignalinos kraštas 1966 m., p. 86-98; Nemažą miškingo ir ežeringo ANP dalį sudaro valstiečių gyvenvietės. Daugiausia tai gatviniai kaimai, įkurti dar XVI a. valakų reformos metu. Jie dažniausiai išsidėstę patogiose vietose tarp miškų, prie ežerų. Parko teritorijoje dėl įvairių sąlygų susiformavo dvejopi gatviniai…
Peržiūrėti daugiau
R. Batūra „Linkmenų pilis ir krašto ginyba XIII – XV a.” // Ignalinos kraštas 1966 m. p. 34-42; Senovės Linkmenų krašto centras buvo 1373 m. rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart paminėta Linkmenų pilis. Jos vietą tiek XIX a. istorikai, išleidę ir komentavę Kryžiuočių ordino kronikas, tiek vėlesni Lietuvos istorijos tyrinėtojai (H. Lovmianskis)…
Peržiūrėti daugiau
A. Tyla „Pirmosios rašytinės žinios apie Linkmenų apylinkes” // Ignalinos kraštas 1966 m., p. 22-33; Šio straipsnio tikslas — nustatyti, kada pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtos atskiros Aukštaitijos nacionalinio parko gyvenvietės, ir tuo būdu bent apytikriai spėti jų amžių. Pirmiausia, norint išryškinti parko teritorijos strateginę, ekonominę ir administracinę padėtį…
Peržiūrėti daugiau
R. Rimantienė „Draustinio archeologiniai paminklai” // Ignalinos kraštas 1966 m., p. 16-21; Tuo tarpu dar sunku pasakyti, kada Ignalinos krašte pirmieji žmonės įkūrė savo sodybas. Tačiau naujajame akmens amžiuje, t. y. III tūkstantmetyje pr. m. e., jiems šios apylinkės jau buvo pažįstamos. Tai rodo to laikotarpio akmeniniai kirvukai, rasti pavieniui…
Peržiūrėti daugiau
Č. Kudaba „Ignalinos landšaftinio draustinio gamtiniai bruožai” // Ignalinos kraštas 1966 m. p. 7-15; Ignalinos landšaftiniu draustiniu buvo paskelbtas nuošalus, beveik dvylika tūkstančių hektarų apimąs, kalvotas, miškais apaugęs, ežerais labai turtingas plotas, esantis į vakarus nuo Ignalinos miesto. Jį sudaro Dringių, Baluošo, Lūšių, Asalnų, Ūkojo ir kitų mažesnių ežerų apylinkės….
Peržiūrėti daugiau
J. Basanavičius „Straipsniai ir studijos: Dėlei žynio Ilgio” // Raštai. Pirma knyga 2003 m., p. 176-179; Apie Ilguvos vardo atsiradimą Jonas Polujanskis savo veikale „Wędrowki pogubernii Augustowskiej” (Warszawa, 1859, p. 304) rašo: „Dalėj ponad Niemnem, w gaju šwiętym Ilgi zwa- nym usadowily się wsie Ponikie i Hgowo. Ponikie piervviotnie stanovvily…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Vilnius. Gedimino pilies kalnas 1970-1975 m. Parengė B. Kerbelytė „Vilnius” // Žemės atmintis 1999 m. p. 12; Vilniuje pro švento Kazimiero kalną (jį dar vadina Pilies kalnu; ten yra pilis ir patranka, kuri šauna dvyliktą [valandą]; tas kalnas nuo vieškelio kaip nutašytas) važiavo vienas žmogelis iš turgaus su neparduotom…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Vilnius. Pilies kalnas. 1913 m. Parengė B. Kerbelytė Vilnius // Žemės atmintis 1999 m. p. 11-12; Vilniuje pro Pilies kalną ėjo žmogus. Kada tas buvo, nežinau, bet dar prie karalienės. Na, eina žmogus pro kalną ir mato: kalne atidaryti vartai, ten vaikšto kokie kareiviai. Išėjo pro vartus koks kareivis…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Vilnius. Vilija. 1887 m. Autorius: Józef Czechowicz Parengė B. Kerbelytė Vilnius // Žemės atmintis 1999 m. p. 11 Milžinas Jokūbas Vilnių statė, o į Kauną pietauti eidavo. Nueidavo, papietaudavo ir vėl laiku grįždavo. Matai, milžinų žingsnis ir už traukinį greitesnis. *** Kalba, kad tik kepurėmis prinešė tų žemių Vilniuje…
Peržiūrėti daugiau
B. Buračas „Velžių kaimo piliakalniai” // Mūsų kraštas. 1938 m. lapkričio 17 d. Nr. 46 p. 6. Pusiaukelyje tarp Radviliškio ir Šeduvos miestelio, kur plačios pelkės ir maži išretėję miškeliai supa mažą Verdulių ežeriuką Žirnį, senovėje buvęs didelis miestas. Taip sako senų žmonių padavimai. Dabar šioje vietoje, palei Žirnio ežeriuką,…
Peržiūrėti daugiau