Pėdsakai

A. Pleškys „Įpilties piliakalnis ir Alkos kalnas“ // Trimitas. – 1927, Nr. 1, p. 18-20; Beveik pačioje Šventosios ir Alkupio upės santakoje, už kokio šimto metrų nuo vieš­kelio einančio Liepojaus linkui, ant kranto dabartinio malūno kūdros, tarp tyrų lauktu stūkso nuogas, pasakingas, galingas se­nis milžinas, Įpilties piliakalnis. Iš. trijų pusių…

Pilė – tai ne tik sala Platelių ežere. Tai žemaičių atmintyje gyva tvirtovė, paskendęs miestas, paslaptingas lobis giliausiame vandens taške ir šimtamečių ąžuolų ošime išlikusi istorija. Apsupta legendų, paukščių giesmių ir senų padavimų, Pilė iki šiol traukia lankytojus savo paslaptimi – čia kas žingsnis alsuoja praeitimi, o kiekviena medžio šaka,…

J. Mačiukiškis „Alkos kalnas“ // Trimitas. – 1926, Nr. 44, p. 1376-1377; Sunkiai užkopiamas milžinkalnis, apaugęs dagiais medžiais. Apsuptas nepereinamų pelkių ir upelio. Senovėje buvęs prabočiaus aukuras. Kryžiuočiai ji išgriovę, Pakalnėje daug didelių įvairiai ta­šytų akmenų. Seniau rusų kareiviai iškasę druskos. Netoli Mikytų kaimo Platelių valsč., piliečio A. Malakauskio žemėje…

M. Š. „Kauno tvirtovės reikšmė seniau ir dabar“ // Trimitas. – 1926, Nr. 15, p. 496-498; Iš atskirų Lietuvos vietų ka­ruose su kryžininkais didžiausios reikšmės turėjo Kaunas. Jau tuomet jis buvo labai svarbus strateginis punktas. Būdamas Neries ir Nemuno santakoje, o taip pat pačiame trikampio smai­galy, kuris artimiausias Rytų Prūsų…

Gegužkalnio paslaptys – tai pasakojimai, kuriuos vėjas pasakoja virš pailgos, lyg nupjauta viršūne kalvos Tauragės apskrityje, netoli Gegužių kaimo. Šis kalnas – ne tik ryškus gamtinis akcentas, nuo kurio atsiveria vaizdai į Stulgių, Girdiškės, Upynos ir Šilalės bažnyčias, bet ir vieta, kur gyvos senosios legendos apie bažnyčią, prarytą žemės gelmių,…

Z. K. „Vorpilis“ // Trimitas. – 1925, Nr. 15, p. 498-503; Gražus yra Vorpilis, kada ryto aušrinė uždega jo gauruotą vir­šūnę, kada milžinas stiebiasi dangopi ir senutės pušies šaka gesina paskutinę dangaus žvaigž­dę. Nešlama medžiai, tyli krū­mai, tik lakštingala rožynuos bando pravirkdyti senelį beržą, kur visas pražilęs slepiasi ža­liuose lapuose….

Autorius nenurodytas „Kauno pilies kasinėjimas“ // Trimitas. – 1925, Nr. 12, p. 373-377; Kada pilis statyta? 1000 metų atgal ji buvo viena stipriausių. XIII amžiuj ties jos sienomis gniužo plūstančių kryžiuočių bangos. Pilies išgriovimas. Aprašymas ką pily būdamas matė kryžiuočių kom­tūras. Teismas ir kalėjimas pily. Pilies akmenimi išgrįsta Kauno gatvės….

Vaižgantas „Kaunas“ // Trimitas. – 1924, Nr. 211, p. 22-24; Kas Kauno miestą yra įkūręs, autentiškai tepasako viena mi­tologija; būtent, ateivis iš Ro­mos, Lietuvos bajorų pradėtojo Palemono sūnus. „Ateiviai iš Romos“ — Vakarų Europos kul­tūra: tos vietos „bajorai“ — tos kultūros reprezentantai Lietuvo­je. Jie pirmiausia atsiranda — pa­nemunėje, arba palemunėje…

Iš Antano Tretininko pasakojimo „Utenos įkūrimas“ // Trimitas. – 1924, Nr. 197, p. 13; Labai senoje gadynėje, že­maičių miestely Ariogaloje, gy­veno kunigaikštis,. vardu Liutavoras, kuriam gimė sūnus, kurį praminė vardu Utenis (Vytenis). Paaugęs Utenis pastatė naują miestą, kuri savo vardu Utena pavadino. Pasistatydino sau gražius rūmus ir padoriai gy­veno. Vedė…

Brundalas „Mūsų Vilnius“ // Trimitas. – 1922, Nr. 109, p. 10-13; Nr. 110, p. 15-22; Nr. 111, p. 12-16; Nr. 112, p. 12-17; Nr. 113, p. 12-17; Nr. 114, p. 16-21; Nr. 115, p. 13-16; Nr. 117, p. 10-14; Nr. 119, p. 11-14; – 1923, Nr. 125, p. 25-27; Nr….

Bylėkas „Kuršo Neringa“ // Trimitas. – 1922, Nr. 50, p. 26-29; – 1923, Nr. 121, p. 25-30; Nr. 122, p. 14-16; Nr. 123. p. 16-19; Plaukiant Nemunu į Klaipėdą, pasiekus Kuršo marių angos, skaisčią dieną tolimame horizonte virš vandenų matyti balzgani debesėliai. Plaukiant giliau į mares, iš už melsvos vandenų…

Bylėkas „Prūsų lietuvių padavimai“ // Trimitas. – 1922, Nr. 48, p. 14-17 Pasaka apie Rambyną Juodos godos slegiami traukėsi senųjų Prūsų dievai prieš galingą, nesulaikomai pirmyn besiveržiančią krikščio­nybės laviną. Jau vienos tik aukurų vietovės ir šventakalniai bepriminė jų senąją garbę. Nelaimė tam, kas drįstų jas ardyti ar naikinti; neišvengti tokiam…