Pėdsakai

A. Džiugas „Pro Apuolę“ // Ateitis. – 1943, Nr. 196, p. 6 Saulė svilinte svilina ir auksu geltonina laukų javus. Kelio smėlis karštas. Jisai dulka ir, menkiausio vėjelio pagautas, puola tiesiai į pra­kaituotą veidą. Ir kai įsileidi į slėnį, kur kunku­liuoja Luobos narsi upė, mielai su­stoji atsipūsti medžių pavėsy. Tankių…

A. Vilainis „Dviejų rašytojų gimtinėje – Paragiuose“ // Ateitis. – 1943, Nr. 192, p. 3 Į Lazdynų Pelėdos — Sofijos Pši­biliauskienės ir Marijos Lastauskie­nės gimtąjį dvarelį įvažiuoju ilgoka alėja. Vienoje jos pusėje aukštos drebulės, kitoje — liepos. Prieš akis pamatau medinį, vidutinio didumo namą su prieangiu — gonkomis, ku­rios iki…

A. Vilainis „Legendos ir pasakojimai apie Šatriją“ // Ateitis. – 1943, Nr. 190, p. 3 Įkopę į pačią kalno viršūnę, mato­me nusidriekusias kalvų juostas. Tarp jų kyšo žali sodybų medžiai, pačios sodybos, o kai kur laukuose — vienas kitas paklydęs, vienišas kryžius. Rytuose dunkso tamsiai mė­lynos žemaičių girios. Kažkur tolu­moje…

A. Vilainis „Dubysos slėniuose prie Ariogalos“ // Ateitis. – 1943, Nr. 178, p. 6 Žemaičių plentu leidžiamės į puikųjį Dubysos slėnį. Oras švelnus. Padangėje plaukia lengvi debesėliai. Prieš akis nusitęsia ilga juosta pui­kūs padubysio reginiai. Štai, ten — pačiame Dubysos pakraštyje mirga vandenyje žalių krūmų šešėliai. Už jų slėnyje tęsiasi…

A. Zabitis-Nezabitauskis „Gedimino kalno arba Aukštutinė pilis“ // Ateitis. – 1943, Nr. 172, p. 3 Gedimino pilies įsteigimas yra su­sijęs su didžiojo Lietuvos kunigaikš­čio Gedimino sapno apie geležini vilką legenda. Dar toli prieš pilies įsteigimą, spėjama, Gedimino kalnas jau yra buvęs apgyventas. Sprendžiant iš kalne rastų medžia­ginės kultūros liekanų, daroma…

Ryto rūkai jau sklaidosi. Prieš akis žaliuoja medžiai. Viena po ki­tos ryškėja pakelės sodybos. Didysis Žemaičių kalnas Medvėgalis pava­sario spalvų išmargintas iškyla, tarytum milžinas. Išsukame iš vieškelio, pro vieną kitą sodybą artėjame tiesiai prie di­džiojo kalno. Jis, kai arčiau įsižiūri­ma, atrodo ne vienas. Viso jų trys. Tik turi vieną papėdę,…

A. Zabitis-Nezabitauskis „Kreivoji pilis“ // Ateitis. – 1943, Nr. 169, p. 4 Proistorinių kultūrų analizė rodo, kad apie 3 500 m. prieš Kristų Vil­niaus krašte gyventa suomių ugrų protėvių. Tik iš XII amž. antrosios pusės negausių rašytinių duomenų matyti, kad lietuviai tada jau buvo pasiekę Minsko ir Polocko sritis Min­daugo…

A. Vilainis „Raudonės ir Gelgaudų pilių šešėliuose“ // Ateitis. – 1943, Nr. 168, p. 3 Garlaivis prisigretina prie Rau­donės pilies. Pro medžius kyšo aukš­tai iškilęs pilies bokšto kuoras. Gar­laivis sulėtina savo plaukimą, prie jo prisiartina valtis, ir mes, atsi­skyrę nuo toliau važiuojančių bū­rio, iriamės valtimi į krantą. Paėję keletą žingsnių…

G. G. „Liškiavos praeities pėdsakai“ // Ateitis. – 1943, Nr. 167, p. 3 Liškiava yra kairiajame Nemuno krante. Ji mažutė ir skurdi, kaip ir jos apylinkių kaimai. Ji net ne miestelis, bet paprasčiausias bažnyt­kaimis, ir tik graži mūrinė kryžiaus formos bažnyčia su vienuolyno rūmais ją išskiria iš aplinkinių kai­mų. Ši…

A. Zabitis-Nezabitauskis „Vilniaus Perkūno šventykla“ // Ateitis. – 1943, Nr. 166, p. 3 Senosios kartos Lietuvos Istorikai (T. Narbutas, M. Balinskis ir kt.) mėgsta daug pasakoti apie senovės lietuvių religiją, dievus ir šventyk­las. Nors tose pasakose yra daug kas abejotino ir išgalvoto, tačiau, kaip rodo visų tautų religinė evoliu­cija, ir…

A. Zabitis-Nezabitauskis „Šventaragio slėnis – Vilniaus miesto lopšys“ // Ateitis. – 1943, Nr. 163, p. 4 Vilniaus kaip kultūrinio centro praeitis yra apgaubta gražių legen­dų, padavimų ir pasakojimų. Tos le­gendos ir pasakojimai praskleidžia tų tolimų amžių lietuvių tautinės ir religinės šventovės paslaptingos už­dangos šydą ir atidengia nepapras­tai gražų ir turiningą…

A. Vilainis „Istorinės Veliuonos piliakalnio šlaituose“ // Ateitis. – 1943, Nr. 162, p. 3 Vasaros saulė vėl nuspalvino ne­dideles Nemuno bangeles. Kai pri­siartini prie Nemuno vagos, rodos, čia nusileidžia, nuskęsta pats mėly­nasis dangus. Pievose jau seniai žydi žvangučiai, mėlynieji varpeliai, baltuoja ramunės, o skarotose smil­gose karstosi vabalėliai. Iš lapų pavėsio…