Medininkų pilis Medininkų pilis – tai viena seniausių ir didžiausių mūrinių pilių Lietuvoje, menanti XIV amžių ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovas su kryžiuočiais. Ši unikali istorinė vieta, esanti vos 31 km nuo Vilniaus, stebina ne tik savo didybe, bet ir pasakojimais apie didžiųjų kunigaikščių gyvenimą bei riterių kovas. Jei planuojate...
Balsys Balsys arba Kryžiokų ežeras – ežeras Lietuvoje, Vilniaus miesto šiaurės rytuose, vienas iš 6 vadinamųjų Žaliųjų ežerų, esančių Verkių regioniniame parke. Ilgis šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi 2,25 km, didžiausias plotis 0,42 km. Yra 0,14 ha dydžio sala vakarinėje dalyje. Giliausia vieta (38,8 m) yra pietrytiniame ežero gale, vidutinis gylis 15,2 m. Paviršiaus altitudė 113,7 m. Balsys rininės kilmės. Baseino plotas 3,3 km². Ežeras...
Apie 1,5 km į šiaurę nuo Nemenčinės ir mažo bevardžio upeliuko santakoje stūkso Nemenčinės piliakalnis. Čia pat yra Piliakalnio kaimo sodybos. Pilikalnis yra gana masyvus; jo viršuje esanti aikštelė yra trikampio formos, 90 m ilgio ir 45 m pločio. Jos plotas apie 2200 m². Aikštelės viduriu iškastas apie 20 m...
Karvys – ežeras Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, 5 km į rytus nuo Maišiagalos. Prie ežero įsikūrę Karvio, Paežerių, Eiliokiškių ir Užukarviškių kaimai. Veikia 2 kaimo turizmo sodybos ir poilsiavietė. Pietine pakrante eina kelias 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė. Ežeras rininės kilmės. Baseino plotas 12,1 km². Kranto linijos ilgis 5,9 km. Krantai aukšti, statūs, apaugę siauru...
Maišiagalos piliakalnis Maišiagalos piliakalnis įrengtas Dūkštos dešiniajame krante esančioje iš aukštumos pakraščio suformuotoje kalvoje. Šlaitai statūs, 14–18 m aukščio. Aikštelė ovali, 40 x 65 m dydžio. Papėdėje aplink piliakalnį yra 360 m ilgio, 30 m pločio, 4 m gylio griovys; už jo supiltas 270 m ilgio, 4 m aukščio pylimas....
Lenkų literatūroje ši vietovė vadinama Zameczek vardu. Istorikas M. Balinskis teigia, kad Pilaitė seniau buvusi vadinama Viršilų Sudervės vardu (lenk. Suderwa Wirszyllow) ir spėja, jog ji gali būti kryžiuočių kronikoje minimoji Wissenwalde. Tiesa, Wissenwalde's vieta iki šiol nėra tiksliai nustatyta, tačiau jos reikėtu ieškoti plaukiant Nerimi Kauno link. Nuo senųjų...
9 km į pietryčius nuo Šilalės, 3 km į vakarus nuo Vaitimėnų, yra Pūtvės pelkė; nuo jos į pietus traukiasi didelis Obelyno miškas, o šiaurėje yra Pūtvės kaimas. Kitoje pelkės pusėje yra Kreivių kaimas. Viena tarp šių kaimų esanti žemės dalis vadinama Pūtvialaukiu. Mūsų istorikai bando šią vietovę sutapatinti su...
Medvėgalis Medvėgalis tai aukščiausia Žemaičių žemės kalva, esanti Karūžiškės buvusio dvaro lauke, 10 km į rytus nuo Laukuvos, 8,5 km į šiaurės vakarus nuo Kaltinėnų, 13 km į pietus nuo Varnių. Jos viršūnė iškilusi aukščiau jūros paviršiaus 233,5 m, apie 60 m aukščiau slėnio. Iš šiaurės šlaitai statūs, pereiną į...
Pagrybio piliakalnis Pagrybio piliakalnis. 3 km į pietus nuo Kaltinėnų yra kalva, Skuburlos kalnu (Skuburkalniu) arba Pagrybio piliakalniu vadinama. Spėliojama čia galėjus būti Karšuvos pilį (kiti jos ieško Karšuvos kaimelyje, Skaudvilės valsčiuje). Prie Skuburlos kalno randama kultūrinės žemės sluoksnių, senų plytgalių, kaulų, puodų šukių, ginklų liekanų. Piliakalnis įrengtas aukštumos pakraštyje,...
3 km į šiaurės vakarus nuo Girdiškės yra Požerio (Paežerės) ežeras, iš kurio išteka Ežerupis (kairysis Akmenos - Jūros intakas, 11,6 km ilgumo). Apie ežero atsiradimą yra išlikęs padavimas, pagal kurį senovėje šio ežero nebuvę: augęs gražus beržynas ir žaliavusios lankos. Buvę baudžiavos metai, ir žmonės dirbę šienapjūtės darbus: vyrai...
Gegužkalnis 3 km į šiaurės vakarus nuo Girdiškės, netoli Požerio, yra Gegužių kaimas. Jo laukuose yra Gegužkalnis, vienas iš aukščiausių žemaičių žemės pakilimų - 191,2 m aukščiau jūros paviršiaus. Tai didoka, pailga, lyg nupjauta viršūnė kalva - piliakalnis. Jo ir kaimo vardas kilęs nuo gegučių, kurių pavasarį kalne ir jo...
Manoma, kad ant šio piliakalnio stovėjusi Žemaičių pilis Aukaimis arba Aukė. Piliakalnį sudaro tarp upių įsiterpusios aukštumos kampas. Šlaitai statūs, 8–9 m aukščio. Aikštelė trikampė, pailga pietų – šiaurės kryptimi, 40 x 22 m dydžio su kultūriniu sluoksniu. Piliakalnį iš pietvakarių juosia apie 2,5 m aukščio, 18 m pločio, 27...
