Paparčių piliakalnis Paparčių piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu yra Paparčių seniūnijoje, Paparčių kaime, 0,85 km į rytus, pietryčius nuo kelio Žasliai–Vievis kryžkelės į Pakalniškius, 0,4 km į pietryčius nuo Žiežmaros upės pralaidos kelyje Žasliai–Vievis, dešiniuosiuose Žiežmaros ir Kotupio upių krantuose, į šiaurės rytus nuo jų santakos. Paparčių piliakalniu vadinamas aukštumos kampas...
Bišpilio piliakalnis Bišpilio piliakalnis dar vadintas Višpiliu, Viešpiliu – piliakalnis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Jurbarko šiaurės vakarų pakraštyje, Imsrės kairiajame krante. Piliakalnį iš šiaurės, vakarų ir pietų juosia upės slėnis ir jos pakrančių daubos, rytuose yra aukštuma. Šlaitai nuo upės yra statūs, jie siekia 17–20 m aukščio. Piliakalnio aikštelė 58x28 m dydžio, jos pietvakarinis galas smailesnis. Ji...
Naurašilių akmenys Naurašilių akmenys, vadinami Mukolais – esantys Panevėžio rajone, prie kelio 3009 Nauradai–Sujetai–Sinkonys , tarp Sujetų ir Naurašilių, Panevėžio miškų urėdijos Gustonių girininkijos teritorijoje. Didesniojo (Mokulo, Mukolo) antžeminė dalis 1,48 × 2 m dydžio, 1,76 m aukščio; mažesniojo (Mukoliuko) – 0,97 × 0,67 m dydžio, 1,25 m aukščio. Minima buvus dar...
Mokas ir Mokiukas Akmenys „Mokas ir Mokiukas“ – du masyvūs rieduliai Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, gulintys prie kelio 4930 Tauragnai–Šeimatis–Daunoriai, Šeimaties kaime. Beje, mokais, mokienėmis ir mokiukais vadinamų riedulių randama ir kitose Lietuvos vietose (žinomiausias – Mokas Ukmergės rajone). Mokas yra apie 1 km į šiaurę nuo Tauragno ežero. Rausvo...
Pasakojama, kad po Moku dideli turtai paslėpti. Daug žmonių įvairiausiu būdu stengėsi tuos turtus pasiimti, bet nepavyko, tad užkeikti turtai dar ir dabar po Moku tebeguli. Be to, pasakojama, kad žmonės senovėje ant Moko dievams aukas aukodavo, o žyniai ties Mokais žmones mokydavo.
Laukagalio akmuo su žmogaus pėda Laukagalio akmuo su žmogaus pėda – mitologinis akmuo Laukagalio kaime (Žaslių sen.), Kaišiadorių rajone. Riedulys slūgso nuošalioje drėgnoje vietoje, laukymėje, iš visų pusių supamoje melioruotų laukų, apie 1 km į vakarus nuo Paparčių, 0,5 km į šiaurės vakarus nuo kelio 4717 Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai. Prie akmens išlikęs senas betoninis...
Laukagalio akmuo Laukagalio akmuo su dubenėliais, dar vadintas Aukuru, Didžiuoju akmeniu, Velnio sostu – mitologinis akmuo su dubenėliais ir loveliais Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Laukagalio kaimo (Žaslių seniūnija). Masyvus riedulys pasiekiamas, pasukus iš kelio 4717 Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai (1,5 km į pietvakarius nuo Paparčių) per Laukagalį šiaurės vakarų kryptimi, nuvažiavus apie...
Mitkiškių akmuo Mitkiškių akmuo su „Kristaus, Marijos ir avinėlio pėdomis“ – mitologinis akmuo Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Neries ir Sukros upelių santakos, ties Mitkiškių kaimu, priešais salą Neryje (kitame krante – Kernavės piliakalniai). Nuo kelio 4717 Vievis–Kazokiškės–Paparčiai–Žasliai matomas prie akmens stovintis kryžius. Akmenį žymi pastatyti ženklai. Akmuo – su...
Naglio kalnas Naglio kalnas – spėjamas 1425 m. minimas piliakalnis Palangos šiaurėje, kurį norėjo gauti kryžiuočiai ir jame statytis pilį. Tačiau kalnas ilgą laiką, iki apželdinant kopas, buvo pustomas vėjo, todėl piliakalnio požymių jame nepastebėta. Kartu su Birutės kalnu laikomas Palangos piliakalnio dalimi. Ši pajūrio kalva yra apie 200 m...
Varkališkių miško pušys – Kaišiadorių rajono savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas Kruonio seniūnijoje, pusiaukelėje tarp Kruonio ir Darsūniškio. Šių paprastųjų pušų (Pinus sylvestris L.) augavietė – Kaišiadorių miškų urėdijos Kruonio girininkijos (30 kv., 23 ir 25 skl.) teritorija, Varkališkių miškas, netoli tilto kelyje 1803 Kruonis–Darsūniškis , kur prateka Lapainia. Visos pušys auga...
Sangailų piliakalnis Sangailų piliakalnis, žinomas ir Piliakalnio, Stagių bei Šėtos vardais – piliakalnis ir gyvenvietė Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Sangailų, Šėtos seniūnija. Pasiekiamas plentu Šėta – Okainiai, yra į šiaurę nuo tvenkinio, 50 m į kairę, į vakarus nuo kelio, priešais Sangailus. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Šlaitai statūs, 8 m...
Upytės piliakalnis Upytės piliakalnis (Čičinsko kalnas), minimas ir Tarnagalos vardu dabar dunkso šalia Upytės kaimo, prie kelio Kėdainiai – Krekenava – Panevėžys. Seniau šioje vietoje tyvuliavo Vešetos ežeras, o jo saloje stovėjo pilis, kuri XIII amžiaus rašytiniuose šaltiniuose minima kaip Upytės žemių centras – sunkiai įveikiama kliūtis ne kartą kraštą...
