Autorių archyvai: Donatas

Dz. B-kus „Gegužkalnis“ // Trimitas. – 1925, Nr. 31, p. 1018-1020; Tauragės apskrityje Skaudvilės valsčiuje ties Gegužių kaimu yra di­dokas, pailgas, lyg nupjauta viršūne kalnas, Gegužkalniu vadi­namas. Kalno pavadinimas pa­eina, matomai, nuo gegužžolių, kurių pavasariais kalne labai daug auga. Iš kalno gan toli ma­tyti matosi Stulgių, Girdiš­kės, Upynus ir Šilalės…

Z. K. „Vorpilis“ // Trimitas. – 1925, Nr. 15, p. 498-503; Gražus yra Vorpilis, kada ryto aušrinė uždega jo gauruotą vir­šūnę, kada milžinas stiebiasi dangopi ir senutės pušies šaka gesina paskutinę dangaus žvaigž­dę. Nešlama medžiai, tyli krū­mai, tik lakštingala rožynuos bando pravirkdyti senelį beržą, kur visas pražilęs slepiasi ža­liuose lapuose….

Autorius nenurodytas „Kauno pilies kasinėjimas“ // Trimitas. – 1925, Nr. 12, p. 373-377; Kada pilis statyta? 1000 metų atgal ji buvo viena stipriausių. XIII amžiuj ties jos sienomis gniužo plūstančių kryžiuočių bangos. Pilies išgriovimas. Aprašymas ką pily būdamas matė kryžiuočių kom­tūras. Teismas ir kalėjimas pily. Pilies akmenimi išgrįsta Kauno gatvės….

Vaižgantas „Kaunas“ // Trimitas. – 1924, Nr. 211, p. 22-24; Kas Kauno miestą yra įkūręs, autentiškai tepasako viena mi­tologija; būtent, ateivis iš Ro­mos, Lietuvos bajorų pradėtojo Palemono sūnus. „Ateiviai iš Romos“ — Vakarų Europos kul­tūra: tos vietos „bajorai“ — tos kultūros reprezentantai Lietuvo­je. Jie pirmiausia atsiranda — pa­nemunėje, arba palemunėje…

Iš Antano Tretininko pasakojimo „Utenos įkūrimas“ // Trimitas. – 1924, Nr. 197, p. 13; Labai senoje gadynėje, že­maičių miestely Ariogaloje, gy­veno kunigaikštis,. vardu Liutavoras, kuriam gimė sūnus, kurį praminė vardu Utenis (Vytenis). Paaugęs Utenis pastatė naują miestą, kuri savo vardu Utena pavadino. Pasistatydino sau gražius rūmus ir padoriai gy­veno. Vedė…

Brundalas „Mūsų Vilnius“ // Trimitas. – 1922, Nr. 109, p. 10-13; Nr. 110, p. 15-22; Nr. 111, p. 12-16; Nr. 112, p. 12-17; Nr. 113, p. 12-17; Nr. 114, p. 16-21; Nr. 115, p. 13-16; Nr. 117, p. 10-14; Nr. 119, p. 11-14; – 1923, Nr. 125, p. 25-27; Nr….

Bylėkas „Kuršo Neringa“ // Trimitas. – 1922, Nr. 50, p. 26-29; – 1923, Nr. 121, p. 25-30; Nr. 122, p. 14-16; Nr. 123. p. 16-19; Plaukiant Nemunu į Klaipėdą, pasiekus Kuršo marių angos, skaisčią dieną tolimame horizonte virš vandenų matyti balzgani debesėliai. Plaukiant giliau į mares, iš už melsvos vandenų…

Bylėkas „Prūsų lietuvių padavimai“ // Trimitas. – 1922, Nr. 48, p. 14-17 Pasaka apie Rambyną Juodos godos slegiami traukėsi senųjų Prūsų dievai prieš galingą, nesulaikomai pirmyn besiveržiančią krikščio­nybės laviną. Jau vienos tik aukurų vietovės ir šventakalniai bepriminė jų senąją garbę. Nelaimė tam, kas drįstų jas ardyti ar naikinti; neišvengti tokiam…

Bylėkas „Prūsų lietuviai – pamariečiai“ // Trimitas. – 1922, Nr. 46, p. 11-16 Daugiausia senoviškumo yra išlikę pas kaimiečius laukininkus, gyvenančius Nemuno ir Gilgės paupiais, arčiau Kuršo marių. Dar šiandien žemose pamario lygumose paskardžiais tęsias didoki kaimai. Juose grynai lietuviška­me stiliuj gyvenamieji namai su šiaudų arba nendrių (tria­šių) stogais, gailiose…

Ainis „Kelionė į Rambyną“ // Trimitas. – 1922, Nr. 23, p. 19-19 Rambynas yra garsiausias visame Mažosios Lietuvos krašte kalnas, kaipo senovės šventavietė. Žiloj senovėj, kada mūsų Prabočiai savo dievus tebegarbino, visoj tada plačiausioj ietuvoj buvo dvi didžiausios šventavietės, — Romuva Vil­niaus ir Gardino žemėms, Rambynas — Žemaičiams, Prūsams ir…

Užrašė Gamuro draugas „Gondinga“ // Trimitas. – 1921, Nr. 47, p. 22-26 Netoli Plungės yra Gondingos kaimas su to paties vardo plačiai apylinkei žinomu piliakalniu. Iš senolių pa­sakojimų matyti, kad senovėje Gondinga buvęs tvirtovės miestas ir vadinosi Goldinga. 14 amžiuje kilę dideli marai, nuo kuriu beveik visi Gondingos gyventojai išmirę,…

J. Martijonaitis „Padavimas apie Krokų Lanką“ // www.silaineskrastas.lt – 2016 08 30 Nerasi mūsų tėviškėje kalnelio, nei upelio ir nei miškelio, apie kurį seni žmonės nebūtų žinoję visokiausių pasakojimų. Kaip gėlės mūsų pavasarį mūsų darželius puošdavo, taip puošdavo padavimai ir pasakos kiekvieną vietovę mūsų gimtajame krašte. Seneliai ir senelės žinojo…