Autorių archyvai: Donatas

Ryto rūkai jau sklaidosi. Prieš akis žaliuoja medžiai. Viena po ki­tos ryškėja pakelės sodybos. Didysis Žemaičių kalnas Medvėgalis pava­sario spalvų išmargintas iškyla, tarytum milžinas. Išsukame iš vieškelio, pro vieną kitą sodybą artėjame tiesiai prie di­džiojo kalno. Jis, kai arčiau įsižiūri­ma, atrodo ne vienas. Viso jų trys. Tik turi vieną papėdę,…

A. Zabitis-Nezabitauskis „Kreivoji pilis“ // Ateitis. – 1943, Nr. 169, p. 4 Proistorinių kultūrų analizė rodo, kad apie 3 500 m. prieš Kristų Vil­niaus krašte gyventa suomių ugrų protėvių. Tik iš XII amž. antrosios pusės negausių rašytinių duomenų matyti, kad lietuviai tada jau buvo pasiekę Minsko ir Polocko sritis Min­daugo…

A. Vilainis „Raudonės ir Gelgaudų pilių šešėliuose“ // Ateitis. – 1943, Nr. 168, p. 3 Garlaivis prisigretina prie Rau­donės pilies. Pro medžius kyšo aukš­tai iškilęs pilies bokšto kuoras. Gar­laivis sulėtina savo plaukimą, prie jo prisiartina valtis, ir mes, atsi­skyrę nuo toliau važiuojančių bū­rio, iriamės valtimi į krantą. Paėję keletą žingsnių…

G. G. „Liškiavos praeities pėdsakai“ // Ateitis. – 1943, Nr. 167, p. 3 Liškiava yra kairiajame Nemuno krante. Ji mažutė ir skurdi, kaip ir jos apylinkių kaimai. Ji net ne miestelis, bet paprasčiausias bažnyt­kaimis, ir tik graži mūrinė kryžiaus formos bažnyčia su vienuolyno rūmais ją išskiria iš aplinkinių kai­mų. Ši…

A. Zabitis-Nezabitauskis „Vilniaus Perkūno šventykla“ // Ateitis. – 1943, Nr. 166, p. 3 Senosios kartos Lietuvos Istorikai (T. Narbutas, M. Balinskis ir kt.) mėgsta daug pasakoti apie senovės lietuvių religiją, dievus ir šventyk­las. Nors tose pasakose yra daug kas abejotino ir išgalvoto, tačiau, kaip rodo visų tautų religinė evoliu­cija, ir…

A. Zabitis-Nezabitauskis „Šventaragio slėnis – Vilniaus miesto lopšys“ // Ateitis. – 1943, Nr. 163, p. 4 Vilniaus kaip kultūrinio centro praeitis yra apgaubta gražių legen­dų, padavimų ir pasakojimų. Tos le­gendos ir pasakojimai praskleidžia tų tolimų amžių lietuvių tautinės ir religinės šventovės paslaptingos už­dangos šydą ir atidengia nepapras­tai gražų ir turiningą…

A. Vilainis „Istorinės Veliuonos piliakalnio šlaituose“ // Ateitis. – 1943, Nr. 162, p. 3 Vasaros saulė vėl nuspalvino ne­dideles Nemuno bangeles. Kai pri­siartini prie Nemuno vagos, rodos, čia nusileidžia, nuskęsta pats mėly­nasis dangus. Pievose jau seniai žydi žvangučiai, mėlynieji varpeliai, baltuoja ramunės, o skarotose smil­gose karstosi vabalėliai. Iš lapų pavėsio…

V. Sapniūnas „Raudondvario pilyje“ // Ateitis. – 1943, Nr. 159, p. 3 Dangus pilkas. Vėjas padangėje veja lengvus debesis. Tačiau jie tik uždengia saulę. Žemės jie nedrėkina lietaus lašais. Pakelėse vis matyti vienas prie kito prisiglaudę priemiesčio namai. Jie nusidriekia beveik iki Raudondvario. Pastebima, kad kituomet Kauno miestas sparčiai augo….

R. V. „Ant Galvės ežero“ // Ateitis. – 1943, Nr. 133, p. 4 Kiekvieną pavasari gyvenimas Trakuose atgyja: sužaliuoja visa gamta, iš Galvės ežero dingsta žiemos ledai, o ir žmonių kasdien vis naujų atsiranda. Per visą žiemą gairinę senąjį Vytauto sostą visų krypčių vejai pavasariop sušvelnėja o kai papučia šiltas…

A. Vilainis „Mūsų tėviškės „Prie išnykusio Gondingos miesto“ // Ateitis. – 1943, Nr. 63, p. 3 Jau arti vidudienis. Lengvo vėjo supami vos vos siūbuoja nuogi krūmai. Senojo Gondingos piliakalnio šlaituo­se žaliuoja rugiai. Šalia jų tęsiasi krūmų juosta. Kai kurie medeliai ap­dengti iš rudens užsilikusiais paru­davusiais lapais. Paties piliakalnio viršukalnėje…

E. Erdvinis „Šviesa į Vilniaus proistoriją“ // Ateitis. – 1943, Nr. 30, p. 6 Lietuvos sostinės praeitis, kaip ne­daugelio senųjų žymiųjų miestų, yra gaubiama pasakų, legendų šydo, ku­ris jo istoriją nukelia į dar neištirtą proistoriją. Viena tokių plačiai žino­mųjų legendų apie Vilniaus įkūrimą yra legenda apie Gedimino sapną. Didžiausią lig…