Kategorijų archyvai: Kaišiadorių rajonas

Kaišiadorių rajonas, įsikūręs tarp Nemuno ir Neries, yra vieta, kur senoji baltų dvasia atsiveria ypatinga jėga. Čia nuo amžių vyko svarbiausi Lietuvos istorijos įvykiai, o gamtos peizažas išsaugojo sakralumo kupinas vietas.

Rajono kraštus raižo galingosios upės – Neris, Nemunas, taip pat jų intakai Strėva, Lomena, Žiežmara, Laukysta. Upės ne tik maitino žmones, bet ir buvo laikomos šventomis, jungiančiomis žemę su dangaus dievybėmis. Didžiausia rajono pelkė – Palaraisčio raistas – primena senųjų baltų tikėjimą, kad tokios vietos buvo vartai į kitą pasaulį, kur gyveno vandenų ir požemių dvasios.

Kaišiadorių kraštas mena ir kovų laikus. 1348 m. Strėvos mūšis, vykęs netoli Žiežmarių, įėjo į Lietuvos istoriją kaip viena svarbiausių kovų su kryžiuočiais. Pasakojama, kad lietuviai narsiai stojo į mūšį, o žuvęs kunigaikštis Narimantas iki šiol minimas legendose kaip narsumo ir pasiaukojimo simbolis.

Ne mažiau įspūdingas paveldas atsiveria piliakalniuose ir senosiose šventvietėse. Prie Maisiejūnų piliakalnio stovi paminklas Strėvos mūšiui atminti, tačiau pats piliakalnis mena ir daug senesnius laikus – kai čia baltai kūrė savo gynybines pilis ir atliko apeigas.

Ypatingą aurą skleidžia ir rajono miškai. Pravieniškių, Strošiūnų, Gegužinės girios kadaise buvo priebėga sukilėliams, o dar anksčiau – šventos giraitės, kuriose baltai aukojo dievams ir degino amžinąją ugnį. Iki šiol išlikę šimtamečiai ąžuolai, tokie kaip Palimšio ąžuolas, mena XIX a. sukilimus prieš carinę valdžią ir tuo pat metu primena senąjį ąžuolo – Perkūno medžio – kultą.

Rajonas svarbus ir dvasinei Lietuvos geografijai: jau 1613 m. garsiajame Radvilos Našlaitėlio sudarytame LDK žemėlapyje čia pažymėtos net devynios gyvenvietės, tarp jų Žasliai, Žiežmariai, Kruonis, Rumšiškės – vietos, kurios iki šiol išlaikė ypatingą baltų pasaulėjautos atspindį.

Kelionė po Kaišiadorių rajoną – tai kelionė per laiką ir dvasią: nuo Strėvos mūšio lauko iki šventų giraičių, nuo sakralinių upių krantų iki piliakalnių viršūnių, kur dar skamba senųjų baltų šnabždesiai.