Kategorijų archyvai: Marijampolės apskritis

Nuotrauka: Puntukas. Šlaite – didelis akmuo; viršuje sėdi vyriškis ir berniukas. Už akmens medžių eilė. Nežinomas autorius 1929 m. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Akmenys klajūnai Akmenys klajūnai. Kas žymiausia, tai ledynai yra pas mus atkėlę iš šiaurės šalių ir išmėtę po dirvas senesnių gadynių padermės uolų atskalų,…

Vištyčio miestelis yra įsikūręs Vištyčio eže­ro šiauriniame krante, prie Lietuvos – Prūsijos sienos, 40 km į pietvakarius nuo Vil­kaviškio. Vietovė išsistačiusi kalvotoje vie­toje ir šliejasi prie smėlėtų ežero krantų. Mies­telis bus gavęs Vištyčio ežero vardą. Vištyčio gyvenvietė galėjo atsirasti 1530 — 1550 metais, kai karalienė Bona Alytaus gi­rios vakarinėje pusėje…

Senovė Senovė. Mūsų krašto istorija nepilna. Bet prieš, savo akis turime daugybę dar gyvu senovės dvasiniu ir medžiaginiu liekanų, kaip tai, padavimų, pasakų, dai­nų, piliakalnių, kurganų ir kt. iš kurių istorininkas turėtų daug brangios me­džiagos. „Kiekvienas akmuo ant lauko, kapčius ant rubežiaus, koplytėlė senutė, ar kryžius ant ežios — vis…

K. Subačius "Sūduvos krašto istorinė Kimenavos žemė" // Terra Jatwezenorum. [T.] 2 (2010) : jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis 2010 m. p. 108-130; Istorinė pratarmė Marijampolės miestas istorijos amžių virsme tapo šiandieninės Sūduvos krašto centru, jo sostine. Žinoma, tai akivaizdus faktas, tačiau dėl krašto pavadinimo – ir šne­kamojoje kalboje, ir…

J. Basanavičius "Straipsniai ir studijos: Dėlei žynio Ilgio" // Raštai. Pirma knyga 2003 m., p. 176-179; Apie Ilguvos vardo atsiradimą Jonas Polujanskis savo vei­kale „Wędrowki pogubernii Augustowskiej" (Warszawa, 1859, p. 304) rašo: „Dalėj ponad Niemnem, w gaju šwiętym Ilgi zwa- nym usadowily się wsie Ponikie i Hgowo. Ponikie piervviotnie stanovvily…

A. Sirutis "Ten, kur gimė ir augo dr. J. Basanavičius" // Trimitas 1939 m. nr. 7, p. 155-157; Šio didžiojo lietuviu tautos ir savo gimtosios žemės mylėtojo gimtinė yra Ožkabalių kaimas, Bartininkų v., Vilkaviškio apskr. Ožkabalių kaimas yra labai įvai­rus ir nelygus: vietomis gana žy­miai kalnuotas, kur-ne-kur išraižytas upeliukais, turi…

J. Totoraitis „Senovės liekanos ir lietuvių mitoligiški atminimai“ // Tauta ir žodis 1909 m. Knyga II, p. 177-204. I. Daukšių apygarda (Kalvar. pav., Suv. gub.), apie kurios senovės liekanas bus žemiau kalbėta, turi savo, nors ir ne labai seną, istoriją, kuri tačiau siekia XIV šimtmečio pabai­gos. Kryžeivių laikuose, kaip daug…

V-lis. „Nuo Nemuno krantų“ // Trimitas. – 1931, Nr. 36, p. 712-713; Už kilometro nuo Zamkaus pilies antroj pusėj Ne­muno, ant kalno balnoja Gelgaudiškio dvaras. Tai kadaise buvusių Keldelių pilis. Dabar Lenkijon išdul­kėjusio Komaro dvaras. Nauji valdovai Gelgaudiškyje dabar vaikų prieglaudą įsteigė. Aplenksim puošnius rūmus, prieglaudą, eisim į parką. Prie…

Z. K. „Vorpilis“ // Trimitas. – 1925, Nr. 15, p. 498-503; Gražus yra Vorpilis, kada ryto aušrinė uždega jo gauruotą vir­šūnę, kada milžinas stiebiasi dangopi ir senutės pušies šaka gesina paskutinę dangaus žvaigž­dę. Nešlama medžiai, tyli krū­mai, tik lakštingala rožynuos bando pravirkdyti senelį beržą, kur visas pražilęs slepiasi ža­liuose lapuose….

„Kudirkos Naumiestis“ // Ateitis. – 1943, Nr. 334, p. 4 Kudirkos Naumiestis, kaip Vir­balis ir Vištytis, priklauso prie pa­čių seniausių vietovių Suvalkijos paprūsėje. Jis, kaip ir minėtieji abu miesteliai, pradžią gavęs prieš apie keturis šimtus metų. Jo stei­gėja yra ta pati karalienė Bona, visą paprūsę nusagsčiusi mieste­liais ir kaimais, tapusiais…

J. Ramonaitis „Sudargo miestelyje“ // Ateitis. – 1943, Nr. 228, p. 3 Sudargo miestelis netoli Vokieti­jos sienos, todėl dar ir dabar čia labiau negu kitur žymu bolševikų vienerių metų okupacijos pėdsakai. Tai liudija vadinamoji Vorošilovo įsitvirtinimų linija, kuri nepaprastu smarkumu buvo statoma. Dar kai kur žymu bunkerių liekanos, arčiau prie…