Mačiukiškis „Pūkštos kalno paslaptis“ // Trimitas. – 1929, Nr. 17, p. 277-278; Senų žmonių padavimai Pūkšto kalnas didelis ir aukštas, yra Krokių kaimo lauke, Sedos valsčiuj. Senieji žmonės pasakoja, kad Tado Kosciuškos sukilimo metu (1794 m.) Pūkštos kalne buvo Lenkų Lietuvių kariuomenės stovykla. Kad kariuomenę rusai vogčiomis neapsuptų, buvusi pastatyta…
Peržiūrėti daugiau
Pilė – tai ne tik sala Platelių ežere. Tai žemaičių atmintyje gyva tvirtovė, paskendęs miestas, paslaptingas lobis giliausiame vandens taške ir šimtamečių ąžuolų ošime išlikusi istorija. Apsupta legendų, paukščių giesmių ir senų padavimų, Pilė iki šiol traukia lankytojus savo paslaptimi – čia kas žingsnis alsuoja praeitimi, o kiekviena medžio šaka,…
Peržiūrėti daugiau
Užrašė Gamuro draugas „Gondinga“ // Trimitas. – 1921, Nr. 47, p. 22-26 Netoli Plungės yra Gondingos kaimas su to paties vardo plačiai apylinkei žinomu piliakalniu. Iš senolių pasakojimų matyti, kad senovėje Gondinga buvęs tvirtovės miestas ir vadinosi Goldinga. 14 amžiuje kilę dideli marai, nuo kuriu beveik visi Gondingos gyventojai išmirę,…
Peržiūrėti daugiau
A. Vilainis „Plungėje“ // Ateitis. – 1943, Nr. 207, p. 7 Vaikščioju didžiuliame Plungės parke. Puikios alėjos, takai, tvenkiniai. Tokiu parku galėtų didžiuotis net kuris didesnis miestas. Tiesa, karo metu jis kiek mažiau prižiūrimas, tačiau savo grožio ir didingumo nėra nustojęs. Parkas buvo įrengtas XIX am. pradžioje. Todėl tada buvę…
Peržiūrėti daugiau
A. Vilainis „Legendos ir pasakojimai apie Šatriją“ // Ateitis. – 1943, Nr. 190, p. 3 Įkopę į pačią kalno viršūnę, matome nusidriekusias kalvų juostas. Tarp jų kyšo žali sodybų medžiai, pačios sodybos, o kai kur laukuose — vienas kitas paklydęs, vienišas kryžius. Rytuose dunkso tamsiai mėlynos žemaičių girios. Kažkur tolumoje…
Peržiūrėti daugiauA. Treigūnas „Prie legendinios Džiugo kalno“ // Ateitis. – 1943, Nr. 147, p. 3 Stovime Džiugo piliakalnio viršūnėje. Medžių šešėliai dengia mus nuo vasaros saulės kaitros. Piliakalnio šlaitai statūs, apaugę storais medžiais. Keletas jų auga ir viršūnės plokštumoje. Aplinkui banguoja išplaukusių rugių laukai. Žalsvos, vėjo supamos vilnys įspūdingai veikia į…
Peržiūrėti daugiau
A. Vilainis „Mūsų tėviškės „Prie išnykusio Gondingos miesto“ // Ateitis. – 1943, Nr. 63, p. 3 Jau arti vidudienis. Lengvo vėjo supami vos vos siūbuoja nuogi krūmai. Senojo Gondingos piliakalnio šlaituose žaliuoja rugiai. Šalia jų tęsiasi krūmų juosta. Kai kurie medeliai apdengti iš rudens užsilikusiais parudavusiais lapais. Paties piliakalnio viršukalnėje…
Peržiūrėti daugiau
Plateliai – Žemaičių krašto Šveicarija, – didžiausias Lietuvoje dvaras, – žavingas ežeras ir stebuklingo grožio apylinkės. Gintališkės piliakalnis ir kartuvių kalnas. Plateliuose steigtinas kurortas. Šiuo straipsniu dalinamės kaip nuostabia idėja žygio maršrutui, atostogų krypčiai ar savaitgalio praleidimui. Atkreipiame dėmesį, kad šis straipsnis buvo publikuotas 1937 m. periodiniame leidinyje "Žemaičių prietelius",…
Peržiūrėti daugiau
Šatrijos žinyčia – tai ne vien kalnas, bet šventovė, kurioje dar prieš šimtmečius plazdėjo Perkūno aukuro ugnis, o žemaičiai stojo į „strošną disputą“ su Vytautu dėl savo dievų, kalbos ir papročių. Šio kalno viršūnėje šmėkščioja senųjų raganų šešėliai, o po samanotais akmenimis aimanuoja rūpintojėliai. Tai vieta, kur gyva senoji dvasia,…
Peržiūrėti daugiau
Platelių paslaptis – tai ne tik ežero gelmėse pradingusio tarno Gervazo šauksmas, bet ir išdidžios grafaitės, dykaduonės Zifrinos, likimas, giliai įsirėžęs į liaudies atmintį. Ežero bangose tebešvytuoja jos pažado ženklas – deimanto šukos, o saloje šiurpiai ošia vėjai, tarytum primindami prabangos, išdavystės ir neteisybės laikus. Tai legenda apie meilę, puikybę…
Peržiūrėti daugiau