Aukmergė – pavieto miestas, bažnyčia jame medinė. Tos bažnyčios parapijiečiams liko atmintis, kad joje, grįžtantis is Maskvos nuo apvainikavimo iškilmių Popiežiaus nuncijus, Antvyskupis Flavio dei Principi Chigi (Kidži) laikė mišias ir suteikė žmonėms popiežiaus palaiminimą, kurį jie su dideliu dvasios pakėlimu priėmė. Mūsų dvasiškija turėjo paliepimą ji sutikti bažnytiniuose parėduose…
Peržiūrėti daugiau
Aukštadvario apylinkė viena gražiausių Lietuvoje. Aplinkui kiek akys užmato dunkso kalvos, kalnai ir kalneliai, kuriais nusėtas visas žemės paviršius. Tai kraštinės morenos, suverstos čia senovėje slinkusių ledynų. Tarp kalnų sliukso skaidrūs ežerai, geltoni smėlynai, rudi žvyrynai, dirvose riogso nesuskaičiuojama daugybė didelių ir mažų akmenų, kuriuos čia paliko ledynai. Dešiniame Verknės…
Peržiūrėti daugiau
Vilniaus miesto viduryje yra kalnas, Bokštakalniu vadinamas užtai, kad nuo seniausių laikų, kai dar Vilniaus miesto nebuvo, tai čia buvo kaimas, o prie jo išmūryta tvirtovė su bokštu, nuo ko toji vieta ir pavadinta Bakštakalniu. Ant tos vietas dabar pravoslavų vaikams yra prieglauda, atimta nuo katalikų, ir daržai, netoli Našlaičių…
Peržiūrėti daugiau
Senovėj upė Vilija vadinos Neris. Kalnai netoli nuo Vilniaus, ties ta upe esantys, lig šiolei yra vadinami Paneriais. Lenkų gadynėj tie kalnai buvo užaugę su traškančiomis giriomis; gyveno juose briedžiai, šernai, meškos, kiti medės paukščiai ir žmogžudžiai. Tų taip apsčiai buvo, jogei su vyresnybė pagaliau su žalnieriais negalėjo jų išieškoti…
Peržiūrėti daugiau
Padavimas apie Vilniaus pilies uždėjimą Tai buvo seniai, labai seniai… Baisus griausmingi debesis palengva dengė mėlynąjį dangų ir liūdnai užė tamsusai šilas… Vanagai ir kiti paukščiai linksmai klegeno, aukštai skraidžiodami sutirštėjusiame ore, o kielės ir kregždės kalninės skubiai lekiojo, ieškodamos vietos kad kur pasislėpti… Kur tai toli, toli pasirodė švitavimai…
Peržiūrėti daugiau
Trakų pilies griuvėsių aprašymas, kurį skaitė p. Koreva Vilniaus archeologiškosios komisijos posėdyje Lapkričio mėn. 1858 m. Lietuvių tautos ir Didžios kunigaikštystės Lietuvos istorija, nežiūrint į didelį kai-kurių dabartinių istorikų darbavimąsi, duoda dar plačią dirvą veikimui. Politiškas Lietuvos gyvenimas, nors trumpas, bet garsus, buvo įžymus apsireiškimas. Aklas atsidavimas stabmeldystei ir bočių…
Peržiūrėti daugiau
Suraszyti pagal A. H. Kirkorą. Didžiųjų kunigaikščių ir karalių kapai Vilniuje. Laike kiauru szimtmecziu rasztininkai klydo, sakydami, buk tai Gediminas buvo pirmutiniu Vilniaus įkurtoju, ir buk tai priesz jį czia tebuvo mažutis sodelis. Vienok jau Dlugoszius sako, kad Vilnius jau gerai seniaus buvo priesz Gediminą, ir jog jo pirmutineis įkurtojais…
Peržiūrėti daugiau
Bažnyčios kapai. Auszroje 1884 m. 1. 195. Pagal szios gadynes baźnyczias sunku yra liudyti, kaip stovējo aukurai senovės musu żinycziose. Teisybe, kad maźne visos baźnyczios Kaune tur altorius atsuktus į rytus. Ten yra trys baźnyczios užimtos ant cerkviu, isz tu tik viena pagal Niamuną, buvusi kun. Pranciszkonu, yra szeip pastatyta;…
Peržiūrėti daugiau
Ukmergė ar Vilkmergė? Lietuvos vietų vardai — nelaimingiausias viso pasaulio "sutvėrimas", sako velionis Kazimieras Būga. Taisė juos lenkų, taisė juos rusų ir vokiečių vyriausybės, šiandien tebetaiso ir mūsų pačių vyriausybė. Lenkui nepatiko mūsų Plokščiai, Naumiestis ir Virbalius, jis perdirbo juos į Blogoslawienstwo, Wladyslawow ir Wierzbolow. Rusas nepamėgęs mūsų Vaškų, Kvėdarnos,…
Peržiūrėti daugiau
Karaliaus Mindaugo sostas Kernavėje. Nūnai Kernavė — mažas, tylus aukštaičių bažnytkaimis. Keliolika ūkininkų sodybų, trejetas krautuvėlių, pašto agentūra ir policijos punktas. Tiktai didinga bažnyčia ir moderni dviejų aukštų mūrinė pradž. mokykla puošia šiaip skurdų kaimelį. Užtat apylinkės gamtovaizdis nuostabus, žavįs. Iš vienos pusės sliūkso balti smėlynai, kurie primena Nidos kopas…
Peržiūrėti daugiau
Pabarė Pabarė. Pabares bažnytkaimis, kadaise buvęs dvaras, yra įsikūręs apie 13 km į šiaurę nuo Eišiškių, prie nedidelio Kubankos (ar Kukaukos) upelio (Maltupės-Šalčios intakas 6 km ilgio). Pro Pabarę eina Eišiškių-Rudninkų kelias. Buvęs dvaras priklausė Jundilams. Dvare kalbėta lietuviškai. 1908-1909 m. dvarą dalimis nupirko keli, rodos, devyni apylinkės ūkininkai. 1911…
Peržiūrėti daugiau
Kelios istorinės Lietuvos vietos Prakalba Kelios istorinės Lietuvos vietos. Lietuvos istorija yra labai neaiški. Jos žinios tesiekia XIII, XIV šimtmetį, o kas ankščiau buvo, beveik visai nėra žinoma. Ir tos pačios žinios dažnai būna klaidingos, nes jas patiekė daugiausia svetimšaliai, kurie, nemokėdami lietuvių kalbos ir nežinodami jų papročių, nekartą iškraipė…
Peržiūrėti daugiau