Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Daugelyje čia publikuojamų straipsnių prisegtos ir vietovės apie kurias juose kalbama. Belieka tik perskaityti pateiktą informaciją, spausti ant vietovės ir atsidariusiame lange susirasti mygtuką „Rodyti kelią„.
Gargždai – tai ne šiaip miestelis prie Minijos, o gyvas istorijos liudytojas, kurio kiekviena gatvė, kalva ar lauko pavadinimas mena kovas dėl laisvės, prekybos klestėjimą ir nepalaužiamą žemaičių dvasią. Čia praeitis alsuoja šalia – piliakalniuose, senkapiuose, buvusio dvaro griuvėsiuose ir senųjų gatvių vingiuose. Leiskis į kelionę, kur kiekvienas žingsnis tampa…
Peržiūrėti daugiau
Anykščių padavimai – tai gilus žvilgsnis į kalvų, upių ir piliakalnių alsavimą, kuriame dar tebešlama senųjų laikų atgarsiai. Tai pasakojimai apie bajorą Nykštį, karalių Mindaugą, devynis narsius brolius, liūdinčią martelę Oną ir paslaptingai pradingusį Vorutos pilies didingumą. Kur dabar grikiai žydi ir kanapės bręsta, kažkada stūksojo tvirtovė, kurioje saugoti valstybės…
Peržiūrėti daugiau
Šatrijos žinyčia – tai ne vien kalnas, bet šventovė, kurioje dar prieš šimtmečius plazdėjo Perkūno aukuro ugnis, o žemaičiai stojo į „strošną disputą“ su Vytautu dėl savo dievų, kalbos ir papročių. Šio kalno viršūnėje šmėkščioja senųjų raganų šešėliai, o po samanotais akmenimis aimanuoja rūpintojėliai. Tai vieta, kur gyva senoji dvasia,…
Peržiūrėti daugiau
Platelių paslaptis – tai ne tik ežero gelmėse pradingusio tarno Gervazo šauksmas, bet ir išdidžios grafaitės, dykaduonės Zifrinos, likimas, giliai įsirėžęs į liaudies atmintį. Ežero bangose tebešvytuoja jos pažado ženklas – deimanto šukos, o saloje šiurpiai ošia vėjai, tarytum primindami prabangos, išdavystės ir neteisybės laikus. Tai legenda apie meilę, puikybę…
Peržiūrėti daugiau
Medvėgalio pilis – didingiausia Žemaitijos tvirtovė, apie kurią pasakojama su virpuliu širdyje. Jos aukštumoje ne tik stūksojo žemaičių galybės simbolis, bet ir skambėjo dainos apie nepalaužiamą tautos dvasią, apie meilę tėvynei, laisvei ir savo dievams. Šioje vietoje, kur kalnas kilo iš žmonių maldų ir kraujo, legendos gyvos iki šiol –…
Peržiūrėti daugiau
Lietuviškasis Stonehenge – taip galėtume pavadinti netikėtai Kretingos ganykloje atrastus paslaptingus akmeninius statinius. 1924-ųjų pavasarį iškasti tvarkinga tvarka sudėti, žmogaus ranka apdoroti akmenys – trikampės ir keturkampės piramidės, konusai, stulpakmeniai – primena senovines alkvietes, aukurus ar net mitologines šventoves. Iš pirmo žvilgsnio – tik keistų formų akmenys molingoje žemėje, tačiau…
Peržiūrėti daugiau
Višpilis – ne vien piliakalnis. Tai gyvas praeities atgarsis, kur dūzgia padavimai, šnabžda žemė ir naktimis, sako, išeina baltoji karalaitė – užburta, laukianti išvaduotojo. Čia, ant šios aukštos Jurbarko kalvos, kryžiuojasi tikrovė su pasaka, istorija su mitologija, o kiekvienas žingsnis viršūnėje tampa tarsi žvilgsnis į tautos sielą – drąsią, išdidžią,…
Peržiūrėti daugiau
Alko akmenys – tai senosios lietuvių pasaulėjautos atspindys akmenyje. Tylūs, dažnai pamiršti lauko milžinai byloja apie laikus, kai ant jų buvo aukojama dievams, tikėta jų galia gydyti, saugoti, bausti. Nors mokslas dar tik bando įminti šių akmenų prigimtį ir tikrąją paskirtį, liaudis juos išsaugojo padavimuose, kryžiais pažymėjo, maldomis pagerbė. Alkvietės,…
Peržiūrėti daugiau
Naglio kalno legenda – tai paslaptinga, jausminga ir įkvepianti sakmė apie meilę, pasiaukojimą ir stebuklingą gamtos jėgą, gynusią žemaičių žemę nuo pavergėjų. Ši istorija veda mus į senąjį pajūrį, kur dvasia Miškinis ir gražuolė Ritelė susitiko lemtingoje kovoje už savo tėviškę, o jų meilė – tokia stipri, kad pakeitė istorijos…
Peržiūrėti daugiau
Senoji Rudamina – tai ne tik miestelis Sūduvos kalvose, bet ir gyvas mūsų protėvių pasakojimas. Kiekvienas žingsnis čia veda per rūdos klodus, dvarų mūrą ir piliakalnių viršūnes. Šis žygis – tai kelionė laiku, į praeitį, kur dar tebealsuoja karžygių dvasia, kur aidi marčios rauda, o žemė slepia šimtmečių atmintį. Leiskimės…
Peržiūrėti daugiau