Pėdsakai
straipsniuose, legendose, tautosakoje
Čia kaupiami ir nuolat pildomi VietosDvasia.lt straipsniai ir pasakojimai apie Lietuvos vietas – piliakalnius ir senąsias šventvietes, akmenis ir kapinynus, dvarvietes, kaimus ir miestelius. Čia rasite archeologinių paminklų aprašymus, vietos istoriją, gyvąsias legendas, padavimus, tautosakos fragmentus, o taip pat – šiuolaikinius pasakojimus, padedančius naujai pažvelgti į mūsų krašto kultūrinį ir dvasinį paveldą. Šis puslapis veikia kaip gyvas Lietuvos atminties archyvas, kuriame susipina moksliniai faktai, vietos žmonių liudijimai ir mitologinis baltų pasaulėvaizdis.
J. Martijonaitis „Padavimas apie Krokų Lanką“ // www.silaineskrastas.lt – 2016 08 30 Nerasi mūsų tėviškėje kalnelio, nei upelio ir nei miškelio, apie kurį seni žmonės nebūtų žinoję visokiausių pasakojimų. Kaip gėlės mūsų pavasarį mūsų darželius puošdavo, taip puošdavo padavimai ir pasakos kiekvieną vietovę mūsų gimtajame krašte. Seneliai ir senelės žinojo…
Peržiūrėti daugiau
V. R. „Mūsų kraštas. Šiauliai“ // Trimitas – 1921, Nr. 32, p. 20-25 Dvejopos atminties yra Lietuvos vietos: yra atmintinos tais giliausios senovės palikimais, kurie jas apsupa iš visų pusių ir padeda mums ir Lietuvos žmonių ir Lietuvos žemės senovės istoriją pažinti; kitos — gyvuoja vien tolimesnių laikų atminimais, senovės…
Peržiūrėti daugiau
V. R. „Papilės piliakalnis“ // Trimitas – 1921, Nr. 29, p. 23-26 Menkas, nuskuręs, didžiojo karo metu apdegintas Papilės miestelis, išsisvaidęs ant Ventos kranto toje vietoje, kur susieina keliai iš Telšių, Šiaulių, Viekšnių ir Pakūršės. Prieš karą šis miestelis, turėjo didesnės reikšmės. Per Papilę gabeno mūsų žaliąją medžiaga iš tolimų…
Peržiūrėti daugiau
Prieš daug metų keliavo vienas keleivis panemuniais. Jau saulė leidosi po karštos dienos. Keleivis visai nusivarė, kiaurą dieną bežingsniuodamas. Pamatęs Rambyną, užlipo, tikėdamas rasiąs ką gyvenant. Kad ir apsivylė, toliau nebenorėjo eiti, atsigulė prie vieno akmens ir veikiai užmigo. Vidurnaktį staigiai žemė sudrebėjo, ir kažin kas nežemišku balsu rėkė: „Ugnis,…
Peržiūrėti daugiau
J. Remeika „Rambyno Laima ir laumės“ // Ką kalneliai pasakoja. – 1938 m., p. 16-18 Nuostabus senolių tikėjimas dar ir šiandien tebėra gyvas padavimuose, nors, be abejojimo, kai kur ir iškraipytas. Rambyno kampelyje dar daug žino apie laumes ir mažulėlius barzdukus. Sakoma, kad laumės ir barzdukai daug daugiau mėgsta buvoti…
Peržiūrėti daugiau
K. Puida „Pamiršti kraštai. Palanga“ // Trimitas – 1921, Nr. 5, p. 12-15 Senovės laikų Palanga buvo vieninteliu Lietuvos uostu, pro kurį ji susisiekdavo su visu pasauliu ir pro kurį viso pasaulio pirkliai turėjo susinešimą su lietuviais. Jau graikų istorikas, Herodotas, mini savo istorijoje Palangą ir gintarą, kurio, matyt, anais…
Peržiūrėti daugiau
L. Dovydėnas „Iš Jurbarko puslapių“ // Sekmadienis – 1930, Nr. 17 (112), p. 4 Kas plaukė garlaiviu iš Kauno į Klaipėdą, sutiko ir Jurbarką išsitiesusį prie Nemuno krantų. Jį perjuosia upelis Imsrė, o jo pašone bėga srauni Mituva. Pats Jurbarkas su savo alaus bravoru, su kunigaikščio Vasilčiko rūmų griuvėsiais nesiskiria…
Peržiūrėti daugiau
R. Guobis „Inkūnai“ // Anykščiai. Krašto, kultūros, istorijos puslapiai – 1992, Nr. 3, p. 29-31 Tautotyros entuziastas Raimondas Guobis skersai išilgai išvaikščiojo Inkūnų parapiją, surado tarpugiriuose išsibarsčiusias sodybas, kalbino jų gyventojus, užrašė jų pasakojimus, vietovardžius, sklaidė senus leidinius, domėjosi šio krašto istorija, žmonių likimais. Sukaupęs daug medžiagos, jis parašė Inkūnų…
Peržiūrėti daugiau
J. Remeika „Rambyno aukų akmuo“ // Ką kalneliai pasakoja. – 1938 m., p. 15 Rambyno apylinkėse daug vaidinasi. Jau seniai vienas žvejys iš Bartėnų buriavo dvyliktą nakties pro Rambyną. Panemunėj moterys skalbė baltinius ir prašė jį už gerą atlyginimą paimti jas su skalbiniais iki Ragainės. Daug susėdo mergaičių į laivelį,…
Peržiūrėti daugiau
J. Remeika „Rambyno aukų akmuo“ // Ką kalneliai pasakoja. – 1938 m., p. 13 – 12 Kai dar šventa ugnis ruseno dievų garbei, galingo kunigaikščio Šereikio pilis Šereitlaukio miško piliakalnyje saugojo kraštą. Jo žemės ėjo nuo Jurbarko toli už Rusnės, kur saulutė nusileidžia. Šauniai stovėjo pilis, pasiruošusi kiekvieną priešo antplūdį…
Peržiūrėti daugiau
J. Remeika „Rambyno aukų akmuo“ // Ką kalneliai pasakoja. – 1938 m., p. 9 – 12 Netoli Bitėnų, tarp Tilžės ir Ragainės, dešiniajame Nemuno krante stūkso Rambyno kalnas. Jo viršų puošia pušys, o šlaitus daužo sraunios Nemuno bangos. Nuo senų senovės lietuviai jį laikė šventu kalnu. Iš tolimiausių Lietuvos kraštų…
Peržiūrėti daugiau
Vilniaus legendas yra užrašę lietuvių bei lenkų menininkai ir mokslininkai „Gedimino kalno lobiai“ // Vilniaus legendos 1998 m. p. 10 – 15 Kūčių vakarą, jau temstant, bravoro darbininkas Vaitkus, baigęs darbą, ėjo pro Gedimino kalną namo. Jo pareiga bravore buvo taisyti ir tvirtinti alaus statinių lankus. Tą dieną pasitaikė daug…
Peržiūrėti daugiau