Žymų archyvai: Šatrija

Ar gali būti, kad senųjų istorijos šaltinių minima, tačiau vėliau iš istorinės atminties pradingusi Cetra iš tiesų buvo garsusis Šatrijos kalnas? Šį intriguojantį klausimą 1930 metais iškėlė buvęs Varnių katedros klebonas kunigas Antanas Juozapavičius, mėgindamas įminti senųjų Žemaitijos bažnyčių sąrašuose užfiksuoto vietovardžio paslaptį. Remdamasis Teodoro Narbuto, Stanislovo Čerskio ir Motiejaus…

Šatrijos Kalno praeitis šiame pasakojime atsiveria kaip legendų, senųjų tikėjimų ir istorinių lūžių vieta. Čia kalnas nėra vien kraštovaizdžio aukštuma – jis tampa milžino Alčio supiltu kapu, raganų ir raganių buveine, senųjų žemaičių šventviete ir vieta, prie kurios susiduria pagoniškojo pasaulio atmintis su krikščionybės atėjimu. Pasakojime susipina padavimai apie Šatrijos…

Apie Šatrijos raganas ir archeologiją – tai Adomo Butrimo straipsnis, publikuotas žurnale „Mūsų gamta“, kuriame Šatrijos kalnas atsiveria ne tik kaip vienas garsiausių Žemaitijos kraštovaizdžio simbolių, bet ir kaip gyva istorijos, padavimų, archeologinių tyrinėjimų bei gamtos pažinimo vieta. Tekste susipina pasakojimai apie senąją Šatrijos šventumo tradiciją, raganų legendas, Motiejaus Valančiaus…

Nuotraukoje Ugnumas – vieta kur prižiūrima ugnies sergėtojų, liepsnoja amžinoji ugnis. Raudonkalnis, šalia Šatrijos Žemaičių kultūros pėdsakai dažnai slypi ne vien piliakalniuose ar senkapiuose, bet ir tautos dvasios užkaboriuose – ten, kur žodžiai tampa liudijimu. Šis straipsnis – tai tarsi šimtametė širdies išpažintis, laiškas, parašytas beveik prieš šimtmetį ir 1924-aisias…

„Kalnai ant kalnų, ir ant tu kalnų kalnai ir maži kalneliai!… Vakariniame Šiaulių apskričio pakraštyje, Luokės parapijoje, riogso augščiausias visoj Žemaitijoj įdomus „Šatrijos“ kalnas. Žinoma, prilyginus ji, prie Karpatų, Kaukazo ir Alpių viršūnių, butų ne kas. Bet mūsų šalyj, šalip „Smėlių”, „Pilių” ir kitų tokių mūsiškių kalnelių Luokės kalnas pasirodo…

Legendomis apipinta kalva – Šatrija dunkso netoli Luokės miestelio, rajono savivaldybės rytinėje dalyje. Šatriją sustūmė ledynas, jos viršūnė pakilusi 228,7 m virš jūros lygio, o santykinis aukštis ~ 50 m. Šatrija – vienas žymiausių archeologijos paminklų ne tik Žemaitijoje, bet ir Lietuvoje. Apie tai liudija gausūs archeologiniai radiniai: IX-XII a….

B. Buračas „Šatrija – Žemaičių šventkalnis“ // Trimitas. – 1931, Nr. 49, p. 972-974; Luokės valsčiuje, Telšių apskrity­je, prie pat Pašatrijos kaimo, o kiek toliau yra ir upė Pašatrija, riokso plačiausiai žinomas Lietuvoje piliakalnis Šatrija. Vardo kilmė tik­riausiai bus nuo žodžio šatrai, kaip žemaičiai vadina smulkius kuro me­džius. Visiems žinoma,…

A. Vilainis „Legendos ir pasakojimai apie Šatriją“ // Ateitis. – 1943, Nr. 190, p. 3 Įkopę į pačią kalno viršūnę, mato­me nusidriekusias kalvų juostas. Tarp jų kyšo žali sodybų medžiai, pačios sodybos, o kai kur laukuose — vienas kitas paklydęs, vienišas kryžius. Rytuose dunkso tamsiai mė­lynos žemaičių girios. Kažkur tolu­moje…

Šatrijos žinyčia – tai ne vien kalnas, bet šventovė, kurioje dar prieš šimtmečius plazdėjo Perkūno aukuro ugnis, o žemaičiai stojo į „strošną disputą“ su Vytautu dėl savo dievų, kalbos ir papročių. Šio kalno viršūnėje šmėkščioja senųjų raganų šešėliai, o po samanotais akmenimis aimanuoja rūpintojėliai. Tai vieta, kur gyva senoji dvasia,…