Į Tituvėnus, Resiainių paviete, susivažiavo dėl vasarinio pagyvenimo labjausiai żydai. Yra tai labai sveika vieta, ażerai dėl pasimaudymo ir dideli szilai dėl vaikszcziojimo. Pergyvenimas labai pigus. Azeras Bridvaiszis nėra taip pamaczlyvas, bet Gilukas taip turi stiprų vandenį, kad kas ten pirmą kartą iszsimaudo iszrodo lyg dilginėmis nupraustas, darosi silpnu ir…
Peržiūrėti daugiauAlkvietės ir alkakmeniai Alkvietės ir alkakmeniai. Kaip neaiški Lietuvos senovė, taip neaiški ir senovės lietuvių tikyba. Tikyba labiau, negu kiti dalykai, senovės istorikų svetimšalių klaidingai buvo suprasta ir aprašyta. Senovės lietuvių tikybai pažinti labai svarbios ir teikiančios daug medžiagos yra alkvietės. Lietuvoje alkviečių yra labai daug. Beveik nėra apylinkės, kur…
Peržiūrėti daugiauKelios istorinės Lietuvos vietos Prakalba Kelios istorinės Lietuvos vietos. Lietuvos istorija yra labai neaiški. Jos žinios tesiekia XIII, XIV šimtmetį, o kas ankščiau buvo, beveik visai nėra žinoma. Ir tos pačios žinios dažnai būna klaidingos, nes jas patiekė daugiausia svetimšaliai, kurie, nemokėdami lietuvių kalbos ir nežinodami jų papročių, nekartą iškraipė…
Peržiūrėti daugiauKryžių kalnas Kryžių kalnas. Paėjus plentu iš Šiaulių į Joniški kokį 10 km., nustebins keleivį nepaprastai keistas reginys. Pamatysime lyg mišką kryžių ant vieno dailiai supilto piliakalnio. Jis visas nustatytas aukštais mediniais kryžiais. Tai ne kapai, nes niekuomet čia niekas nieko nelaidojo. Čia statomi paminklai tik gyviesiems, kurie šiokiu ar…
Peržiūrėti daugiauB. Buračas "Velžių kaimo piliakalniai" // Mūsų kraštas. 1938 m. lapkričio 17 d. Nr. 46 p. 6. Pusiaukelyje tarp Radviliškio ir Šeduvos miestelio, kur plačios pelkės ir maži išretėję miškeliai supa mažą Verdulių ežeriuką Žirnį, senovėje buvęs didelis miestas. Taip sako senų žmonių padavimai. Dabar šioje vietoje, palei Žirnio ežeriuką,…
Peržiūrėti daugiauB. Buračas "Piliakalniai arba šventkalniai" // Ūkininko patarėjas 1932 m. spal. 28 d. (43), p. 6-7 Apsidairęs po mūsų kraštą visur gali pastebėti kalnelių; panašių į balną, t. y, su žymiu įdubimu per vidurį kalno. Šie kalneliai seniau tarnavo apsigynimui nuo priešų. Juos ir vadina „pilė“, ,,pilelė“, „piliukas“, „piltinė”, „pilaitė”…
Peržiūrėti daugiau