Kategorijų archyvai: Šiaulių apskritis

Kelios istorinės Lietuvos vietos Prakalba Kelios istorinės Lietuvos vietos. Lietuvos istorija yra labai neaiški. Jos žinios tesiekia XIII, XIV šimtmetį, o kas ankščiau buvo, beveik visai nėra žinoma. Ir tos pačios žinios dažnai būna klaidingos, nes jas patiekė daugiausia svetimšaliai, kurie, nemokėdami lietuvių kalbos ir nežinodami jų papročių, nekartą iškraipė…

Kryžių kalnas Kryžių kalnas. Paėjus plentu iš Šiaulių į Jo­niški kokį 10 km., nustebins ke­leivį nepaprastai keistas reginys. Pamatysime lyg mišką kryžių ant vieno dailiai supilto piliakalnio. Jis visas nustatytas aukš­tais mediniais kryžiais. Tai ne kapai, nes niekuomet čia niekas nieko nelaidojo. Čia statomi pa­minklai tik gyviesiems, kurie šio­kiu ar…

B. Buračas "Velžių kaimo piliakalniai" // Mūsų kraštas. 1938 m. lapkričio 17 d. Nr. 46 p. 6. Pusiaukelyje tarp Radviliškio ir Šedu­vos miestelio, kur plačios pelkės ir ma­ži išretėję miškeliai supa mažą Verdulių ežeriuką Žirnį, senovėje buvęs didelis miestas. Taip sako senų žmonių padavi­mai. Dabar šioje vietoje, palei Žirnio ežeriuką,…

B. Buračas "Piliakalniai arba šventkalniai" // Ūkininko patarėjas 1932 m. spal. 28 d. (43), p. 6-7 Apsidairęs po mūsų kraštą visur gali pastebėti kalnelių; panašių į balną, t. y, su žymiu įdubimu per vidurį kalno. Šie kalneliai seniau tarnavo apsigynimui nuo priešų. Juos ir vadina „pilė“, ,,pilelė“, „piliukas“, „piltinė”, „pilaitė”…

Nuotrauka: Vidmantas Balkūnas B. Buračas "Girnikų kalnas" // Ūkininko patarėjas 1932 m. lapkr. 25 d. (47), p. 9 Už Šiaulių pavažiavus 15 kilometrų į vakarus Tauragės plentu, prasideda Žemaitijos kraštas. Čia gamta visai kitokia. Visur tik kalnai, pakalnės. Pakalnėj ežerėlis arba kaimelis, tarpkalnėj upelis, ten vingiuoja kelelis, o prie kelio…

V. R. „Mūsų kraštas. Šiauliai“ // Trimitas – 1921, Nr. 32, p. 20-25 Dvejopos atminties yra Lietuvos vietos: yra atmintinos tais giliausios senovės palikimais, kurie jas ap­supa iš visų pusių ir padeda mums ir Lietuvos žmonių ir Lietuvos žemės senovės istoriją pažinti; kitos — gyvuoja vien tolimesnių laikų atminimais, senovės…

V. R. „Papilės piliakalnis“ // Trimitas – 1921, Nr. 29, p. 23-26 Menkas, nuskuręs, didžiojo karo metu apdegintas Pa­pilės miestelis, išsisvaidęs ant Ventos kranto toje vietoje, kur susieina keliai iš Telšių, Šiaulių, Viekšnių ir Pakūršės. Prieš karą šis miestelis, turėjo didesnės reikšmės. Per Papilę gabeno mūsų žaliąją medžiaga iš tolimų…

Žemaitijos kalneliai ir ežerėliai B. Buračas „Žvilgsnis į Kurtuvėnų apylinkes“ // Ateitis. – 1943, Nr. 331, p. 3-4 Nuo Šiaulių ligi Bubių šauna stygos tiesumu Joniškio — Tauragės plentas, kuris čia nutiestas 1836 — 1858 m. Ties Bubiais plentą per­kerta sraunioji Žemaitijos upė Duby­sa, kuri išteka iš Jonelaičių ežeriuko, netoli…

A. Vilainis „Dviejų rašytojų gimtinėje – Paragiuose“ // Ateitis. – 1943, Nr. 192, p. 3 Į Lazdynų Pelėdos — Sofijos Pši­biliauskienės ir Marijos Lastauskie­nės gimtąjį dvarelį įvažiuoju ilgoka alėja. Vienoje jos pusėje aukštos drebulės, kitoje — liepos. Prieš akis pamatau medinį, vidutinio didumo namą su prieangiu — gonkomis, ku­rios iki…

Žemaitijoje, tarp Laumakių ir Kipšu dvarelių yra klampios balos. Per tas ba­las vingiuoja dviejų kilometrų ilgio ir ko­kių penkių — šešių metrų aukščio pyli­mas, aplinkinių gyventojų „Velnio pylimu“ vadinamas. Ar jis žmonių rankomis senovėje piltas, ar ledų gadynės padaras — neaišku. Tačiau jis net aplinkinius gy­ventojus stebina savo nepaprastumu. Tas…