Kategorijų archyvai: Tauragės apskritis

Raudonės pilis Raudonės pilis. Malonu ir naudinga, pavažiuoti Ne­munu, ypač vasaros pradžioj, kai garlai­vių konkurencija, kai nuo Kauno ligi Jurbarko tik litą tesumoki. Garlaivis sau plaukia, šuopšdamas ir teškendamas vilnis, o Nemunas toly­džio žavi čia nepaprasto grožio vieto­mis, gamta, čia byloja mums seną, bet tokią artimą ir garbingą istoriją, kai…

Padavimas apie Veliuonos piliakalnį Padavimas apie Veliuonos piliakalnį. Veliuonos miestelis yra plačiai Lietuvoje pagarsėjęs mūsų didingos praeities liudininkais — piliakalniais, kurių čia yra net keletas. Šie piliakalniai, kaip ir paprastai visi šios rūšies žilos praeities paminklai, liaudies yra apipinti įvairiais pasakojimais ir padavimais. Apie vie­na šių Veliuonos piliakalniu, būtent, Pilies…

Kelios istorinės Lietuvos vietos Prakalba Kelios istorinės Lietuvos vietos. Lietuvos istorija yra labai neaiški. Jos žinios tesiekia XIII, XIV šimtmetį, o kas ankščiau buvo, beveik visai nėra žinoma. Ir tos pačios žinios dažnai būna klaidingos, nes jas patiekė daugiausia svetimšaliai, kurie, nemokėdami lietuvių kalbos ir nežinodami jų papročių, nekartą iškraipė…

Jonas Jonila Žilius „Libo Palemonas” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 10-11 Panemunės žemaičių padavimas. Iš užmario atvyko burininkai; atplaukę prie Dubysos žiočių, jie sužinojo, kad, plaukiant aukštyn, ant Dubysos besanti šventvietė, taigi iš džiaugsmo, radę kelią, ėmė giedoti: „Še, radom!“ — nuo ko ta vieta buvo pavadinta…

Paveikslėlis: "Palemono piliakalnis". Lidija Meškaitytė. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Jonas Jonila Žilius „Libo Palemonas” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 10 Ant Nemuno kranto, ties Seredžiumi, kur į Nemuną įteka Dubysa, yra apvalus kalnas, ant kurio dar matyti pylimų, ar liekanų kažkokios senos tvirtovės. Tas kalnas vadinamas Palemono…

Nuotrauka: Joninių šventė ant Rambyno kalno. Nežinomas autorius XX a. 3 deš. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus P. Babickas "Ra,bynas" // Ūkininko patarėjas 1932 m. birž. 24 (25), 8-9 Daug yra mūsų tėvynėj piliakalniu ir šiaip kainų kalneliu, apsuptu paslap­tingu padavimu ir pagarbos šydu, bet garsiausias ir mėgiamiausias bene bus Rambynas….

Rambyno alkvietė – tai viena švenčiausių senovės lietuvių vietų, kur gamtos grožis, mitinis pasakojimas ir tautos dvasia susilieja į vieną gyvą atminties versmę. Ant aukšto Nemuno kranto, tarp ąžuolų ir liepų, kadaise ruseno amžina ugnis, skambėjo vaidilučių giesmės, o iš tolimiausių žemių žmonės rinkosi čia aukoti dievams, melsti Laimių palaiminimo…

Paveikslėlis: Veliuona XIX amžiuje, autorius Napoleonas Orda. R. Sadauskas „Veliuona" // Nuo pilies ant pilies 1938 m. p. 35-39; Nemuno ruožas nuo Kauno iki Rambyno vienoje senoje knygoje pavadin­tas "senųjų piliakalnių paunksmėmis". Tikra tiesa, būtum koks ilgašakis mil­žinas, tai dešiniuoju Nemuno krantu marių linkui toliau galėtum žygiuoti dėliodamas kojas tik…

Ties Smalininkais skersai Nemuną ėjo sek­luma. Vandeniui nusekus, dažnai užkliūdavo prikrauti laivai. Daug vargo turėdavo tuomet laivininkai, kol laivus išsilaisvindavo. Ne vie­nas prisikamavęs keikė kietaširdę kunigaikš­tytę, tu nelaimių kaltininkę, šnairai žvelgda­mas į anapus stūksančią aukštumą. Kol kryžiuočiai čia nebuvo pasistatę Jonapilio, stovėjo puiki ir garsi pilis. Joje gyveno turtingas ir…

Dr. J. Remeika "Apstainių piliakalnis" // Ką kalneliai pasakoja 1939 m., p. 23-28. Ant Apstos upės kalno gyveno turtingas kuni­gaikštis. Jo išteklius buvo pasakiškas. Nieko ne­trūko jam: nei valgių, nei gėrimų, nei puikių gyvulių kūtėse ir gražiausių daiktų namuose. Nė vienas vargšas neišeidavo iš dvaro tuščiomis rankomis. Jam dievai padovanojo…

T. Tumosas „Rambyno padavimas” // Trimitas 1938 m., nr. 25, p. 600. Rambynas senovės ir dabartiniais laikais lietuviams buvo brangi vieta. Garsūs padavimai nupasakoja apie jo praeitį. Senovės laikais Ragainės pi­lyje gyvenęs Nemunas. Jis turėjo tris sūnus: Tilžaitį, Vilmantą ir Rambyną. Paūgėjus sūnums, tėvas išdalijo že­mę. Rambynas gavo gražų kalną…

B. Buračas "Eržvilko piliakalnis" // Trimitas 1936 m., nr. 43, p. 1033. Šventoj žemaičiu žemėj, kur žalios girios ūžiančios ir šiandien senovės pasakas seka, stovėjo nuo am­žių žemaičių aukštosios pilys, šian­dien, kur teka upė Šaltona, vingiuo­dama plačiomis lankomis, tenai dabar niekuo negarsus Eržvilko miestelis naują gyvenimą gyvena ir milžinų gadynę…