Nuo Kauno iki Rambyno tęsiasi vienas gražiausių ir prasmingiausių maršrutų, koki tik galima patirti Lietuvoje – tai kelias Nemunu, kuriame susipina gamta, istorija ir tautos atmintis. Šis maršrutas ne tik vilioja akį pakrančių kraštovaizdžiais, šimtmečius menančiais dvarais, bažnyčiomis ir piliakalniais, bet ir pasakoja apie mūsų protėvių gyvenimą, kovas, viltis ir…
Peržiūrėti daugiau
Alkai ir alkvietės. Senovėje lietuviai garbindami savo dievus degindavo jiems aukas, kūrendavo amžiną ugnį ir t. t. Tos vietos, kur buvo deginamos aukos ir kūrenama amžina ugnis, buvo laikomos šventomis. Jos – dievų garbinamos vietos, kaip pažymi Lietuvių Literatūros Draugijos narys A. Tomas, daugiausia dominuodavo kalnų viršūnėse. Tokių kulto vietų…
Peržiūrėti daugiau
Mažosios Lietuvos geografiniai matmenys. Lietuva yra lietuvių žemė, kur lietuviai nuo seno gyveno ir gyvena, kur lietuvių pastangomis ir triūsu natūriniai kraštovaizdžiai virto kultūriniais kraštovaizdžiais, kur tautos kultūrinis pasireiškimas yra susekamas įvairiais atžvilgiais. Lietuviškos sodybos, lietuviški vietovaizdžiai, lietuviškas tautos menas, žodžiu visa etnografija byloja, kur baigiasi tos ar kitos tautos…
Peržiūrėti daugiau
Raudonės pilis Raudonės pilis. Malonu ir naudinga, pavažiuoti Nemunu, ypač vasaros pradžioj, kai garlaivių konkurencija, kai nuo Kauno ligi Jurbarko tik litą tesumoki. Garlaivis sau plaukia, šuopšdamas ir teškendamas vilnis, o Nemunas tolydžio žavi čia nepaprasto grožio vietomis, gamta, čia byloja mums seną, bet tokią artimą ir garbingą istoriją, kai…
Peržiūrėti daugiau
Padavimas apie Veliuonos piliakalnį Padavimas apie Veliuonos piliakalnį. Veliuonos miestelis yra plačiai Lietuvoje pagarsėjęs mūsų didingos praeities liudininkais — piliakalniais, kurių čia yra net keletas. Šie piliakalniai, kaip ir paprastai visi šios rūšies žilos praeities paminklai, liaudies yra apipinti įvairiais pasakojimais ir padavimais. Apie viena šių Veliuonos piliakalniu, būtent, Pilies…
Peržiūrėti daugiau
Kelios istorinės Lietuvos vietos Prakalba Kelios istorinės Lietuvos vietos. Lietuvos istorija yra labai neaiški. Jos žinios tesiekia XIII, XIV šimtmetį, o kas ankščiau buvo, beveik visai nėra žinoma. Ir tos pačios žinios dažnai būna klaidingos, nes jas patiekė daugiausia svetimšaliai, kurie, nemokėdami lietuvių kalbos ir nežinodami jų papročių, nekartą iškraipė…
Peržiūrėti daugiau
Jonas Jonila Žilius „Libo Palemonas” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 10-11 Panemunės žemaičių padavimas. Iš užmario atvyko burininkai; atplaukę prie Dubysos žiočių, jie sužinojo, kad, plaukiant aukštyn, ant Dubysos besanti šventvietė, taigi iš džiaugsmo, radę kelią, ėmė giedoti: „Še, radom!“ — nuo ko ta vieta buvo pavadinta…
Peržiūrėti daugiau
Paveikslėlis: "Palemono piliakalnis". Lidija Meškaitytė. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Jonas Jonila Žilius „Libo Palemonas” // Palemonas ir jo padermė 1928 m., p. 10 Ant Nemuno kranto, ties Seredžiumi, kur į Nemuną įteka Dubysa, yra apvalus kalnas, ant kurio dar matyti pylimų, ar liekanų kažkokios senos tvirtovės. Tas kalnas vadinamas Palemono…
Peržiūrėti daugiau
Nuotrauka: Joninių šventė ant Rambyno kalno. Nežinomas autorius XX a. 3 deš. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus P. Babickas "Ra,bynas" // Ūkininko patarėjas 1932 m. birž. 24 (25), 8-9 Daug yra mūsų tėvynėj piliakalniu ir šiaip kainų kalneliu, apsuptu paslaptingu padavimu ir pagarbos šydu, bet garsiausias ir mėgiamiausias bene bus Rambynas….
Peržiūrėti daugiau
Rambyno alkvietė – tai viena švenčiausių senovės lietuvių vietų, kur gamtos grožis, mitinis pasakojimas ir tautos dvasia susilieja į vieną gyvą atminties versmę. Ant aukšto Nemuno kranto, tarp ąžuolų ir liepų, kadaise ruseno amžina ugnis, skambėjo vaidilučių giesmės, o iš tolimiausių žemių žmonės rinkosi čia aukoti dievams, melsti Laimių palaiminimo…
Peržiūrėti daugiau
Paveikslėlis: Veliuona XIX amžiuje, autorius Napoleonas Orda. R. Sadauskas „Veliuona" // Nuo pilies ant pilies 1938 m. p. 35-39; Nemuno ruožas nuo Kauno iki Rambyno vienoje senoje knygoje pavadintas "senųjų piliakalnių paunksmėmis". Tikra tiesa, būtum koks ilgašakis milžinas, tai dešiniuoju Nemuno krantu marių linkui toliau galėtum žygiuoti dėliodamas kojas tik…
Peržiūrėti daugiau
Ties Smalininkais skersai Nemuną ėjo sekluma. Vandeniui nusekus, dažnai užkliūdavo prikrauti laivai. Daug vargo turėdavo tuomet laivininkai, kol laivus išsilaisvindavo. Ne vienas prisikamavęs keikė kietaširdę kunigaikštytę, tu nelaimių kaltininkę, šnairai žvelgdamas į anapus stūksančią aukštumą. Kol kryžiuočiai čia nebuvo pasistatę Jonapilio, stovėjo puiki ir garsi pilis. Joje gyveno turtingas ir…
Peržiūrėti daugiau