Kategorijų archyvai: Tauragės apskritis

Dz. B-kus „Gegužkalnis“ // Trimitas. – 1925, Nr. 31, p. 1018-1020; Tauragės apskrityje Skaudvilės valsčiuje ties Gegužių kaimu yra di­dokas, pailgas, lyg nupjauta viršūne kalnas, Gegužkalniu vadi­namas. Kalno pavadinimas pa­eina, matomai, nuo gegužžolių, kurių pavasariais kalne labai daug auga. Iš kalno gan toli ma­tyti matosi Stulgių, Girdiš­kės, Upynus ir Šilalės…

Bylėkas „Prūsų lietuvių padavimai“ // Trimitas. – 1922, Nr. 48, p. 14-17 Pasaka apie Rambyną Juodos godos slegiami traukėsi senųjų Prūsų dievai prieš galingą, nesulaikomai pirmyn besiveržiančią krikščio­nybės laviną. Jau vienos tik aukurų vietovės ir šventakalniai bepriminė jų senąją garbę. Nelaimė tam, kas drįstų jas ardyti ar naikinti; neišvengti tokiam…

Ainis „Kelionė į Rambyną“ // Trimitas. – 1922, Nr. 23, p. 19-19 Rambynas yra garsiausias visame Mažosios Lietuvos krašte kalnas, kaipo senovės šventavietė. Žiloj senovėj, kada mūsų Prabočiai savo dievus tebegarbino, visoj tada plačiausioj ietuvoj buvo dvi didžiausios šventavietės, — Romuva Vil­niaus ir Gardino žemėms, Rambynas — Žemaičiams, Prūsams ir…

Prieš daug metų keliavo vienas keleivis panemuniais. Jau saulė leidosi po karštos dienos. Keleivis visai nusivarė, kiaurą dieną bežingsniuodamas. Pa­matęs Rambyną, užlipo, tikėdamas rasiąs ką gy­venant. Kad ir apsivylė, toliau nebenorėjo eiti, atsigulė prie vieno akmens ir veikiai užmigo. Vidurnaktį staigiai žemė sudrebėjo, ir kažin kas nežemišku balsu rėkė: „Ugnis,…

J. Remeika „Rambyno Laima ir laumės“ // Ką kalneliai pasakoja. – 1938 m., p. 16-18 Nuostabus senolių tikėjimas dar ir šiandien tebėra gyvas padavimuose, nors, be abejojimo, kai kur ir iškraipytas. Rambyno kampelyje dar daug žino apie laumes ir mažulėlius barzdukus. Sakoma, kad laumės ir barzdukai daug daugiau mėgsta buvoti…

L. Dovydėnas „Iš Jurbarko puslapių“ // Sekmadienis – 1930, Nr. 17 (112), p. 4 Kas plaukė garlaiviu iš Kau­no į Klaipėdą, sutiko ir Jurbar­ką išsitiesusį prie Nemuno kran­tų. Jį perjuosia upelis Imsrė, o jo pašone bėga srauni Mituva. Pats Jurbarkas su savo alaus bravoru, su kunigaikščio Vasilčiko rūmų griuvėsiais nesiski­ria…

J. Remeika „Rambyno aukų akmuo“ // Ką kalneliai pasakoja. – 1938 m., p. 15 Rambyno apylinkėse daug vaidinasi. Jau seniai vienas žvejys iš Bartėnų buriavo dvyliktą nakties pro Rambyną. Panemunėj moterys skalbė baltinius ir prašė jį už gerą atlyginimą paimti jas su skalbiniais iki Ragainės. Daug susėdo mer­gaičių į laivelį,…

J. Remeika „Rambyno aukų akmuo“ // Ką kalneliai pasakoja. – 1938 m., p. 13 – 12 Kai dar šventa ugnis ruseno dievų garbei, galingo kunigaikščio Šereikio pilis Šereitlaukio miško piliakalnyje saugojo kraštą. Jo žemės ėjo nuo Jurbarko toli už Rusnės, kur saulutė nusileidžia. Šauniai stovėjo pilis, pasiruošusi kiekvieną priešo antplūdį…

J. Remeika „Rambyno aukų akmuo“ // Ką kalneliai pasakoja. – 1938 m., p. 9 – 12 Netoli Bitėnų, tarp Tilžės ir Ragainės, dešinia­jame Nemuno krante stūkso Rambyno kalnas. Jo viršų puošia pušys, o šlaitus daužo sraunios Nemuno bangos. Nuo senų senovės lietuviai jį laikė šventu kalnu. Iš tolimiausių Lietuvos kraštų…

A. Vilainis „Laukuvos apylinkėse“ // Ateitis. – 1943, Nr. 202, p. 3 Per šešis kilometrus nuo Lauku­vos, netoli plento, dešinėje jo pusėje stūkso trys kalnai. Nors jų šlaitai statūs, tačiau ariami. Kalnų viršū­nėse kai kur žaliuoja krūmai ir me­džiai. Vienas jų išsiskiria smailėjančią viršūne. Tai garsusis pirami­dės pavidalo Aukštagirio -…

Ryto rūkai jau sklaidosi. Prieš akis žaliuoja medžiai. Viena po ki­tos ryškėja pakelės sodybos. Didysis Žemaičių kalnas Medvėgalis pava­sario spalvų išmargintas iškyla, tarytum milžinas. Išsukame iš vieškelio, pro vieną kitą sodybą artėjame tiesiai prie di­džiojo kalno. Jis, kai arčiau įsižiūri­ma, atrodo ne vienas. Viso jų trys. Tik turi vieną papėdę,…

A. Vilainis „Raudonės ir Gelgaudų pilių šešėliuose“ // Ateitis. – 1943, Nr. 168, p. 3 Garlaivis prisigretina prie Rau­donės pilies. Pro medžius kyšo aukš­tai iškilęs pilies bokšto kuoras. Gar­laivis sulėtina savo plaukimą, prie jo prisiartina valtis, ir mes, atsi­skyrę nuo toliau važiuojančių bū­rio, iriamės valtimi į krantą. Paėję keletą žingsnių…