Kategorijų archyvai: Vilniaus miestas

Plečiantis prekybiniams ryšiams tarp Europos valstybių ir užjūrio ša­lių, reikėjo vis daugiau miestų planų ir valstybių bei kraštų žemėlapių. Vokiečių geografas, kilęs iš senos rašytojų šeimos, Georgas Braunas, bendradarbiaudamas su piešėjų ir raižytoju Pranciškum Hogenbergu, pa­rengė stambų net 6 knygų didžiųjų pasaulio miestų atlasą (Civitates Orbis Terrarum) su panoraminiais miestų…

Autorių kolektyvas „Perkūno žinyčia” // Vilniaus legendos 1998 m., p. 31-32 Kai kryžiuočiai, pasinaudoję suirute, kuri, karaliui Min­daugui žuvus, įsigalėjo Lietuvoje, kelis kartus sunai­kino šventąsias romuvas prie Nevėžio ir Dubysos, ku­nigaikštis Šventaragis sumanęs pastatyti didžiulę die­vaičio Perkūno garbei žinyčią Neries ir Vilnios santakoj. Tos vietos kunigaikščiui buvusios žinomos dar iš…

Nuotraukoje Pilies kalnas 1919 m., kuriame anot legendos gyvenęs slibinas Smakas. Autorius Jan Bułhak; Autorių kolektyvas "Siaubūnas" // Vilniaus legendos 1998 m., p. 46-51 Seniai, labai seniai — dar tankiosios Lietuvos girios kir­vio nepažinojo – puikiosios Neries ir srauniosios Vil­nios krantuose, tarp šimtamečių ąžuolų, dunksojo ne­didelis kaimelis. Kuklūs buvo to…

B. Buračas "Padavimas apie Vilnių ir Nerį" // Trimitas 1940 m. nr. 26, p. 641; Prieš šimtus metų Vilniaus apylin­kė ūžė šlamėjo be galo ir be krašto žaliuojančiomis giriomis apaugusi. Anuomet dar nei Vilniaus miesto ne­buvo. Tenai tarp aukštų Panerių kal­nų buvo supiltas aukščiausias pilies kalnas ir pastatyta jame aukščiausioji…

Iš padavimų Ip. Cieška "Kur gimė krivių Krivis" // Trimitas 1940 m., nr. 19, p. 451-453; Mūsų poetas Maironis savo eilė­raštyje yra kvietęs keleivį, keliaujan­tį nuo Šiaulių pro Luokę, neužmiršti sustabdyti arklių ir užlipti ant Šat­rijos kalno. Poetui atrodė, kad Šatri­ja yra viena gražiausių mūsų šalies vietų. Tiesa, Šatrija graži,…

K. Paunksnis "Gedimino kalno pilis" // Trimitas 1940 m., nr. 1, p. 15-16; Lietuvos Didysis Kunigaikštis Ge­diminas ant stataus kalno Neries ir Vilnelės upių santakoje pastatė pilį ir rezidencija perkėlė iš Trakų į nau­jąją sostinę. Pakalnėje kiek vėliau pastatyta žemoji pilis ir apvesta aukštu mūru bei giliu grioviu. Kad apsaugotų…

Brundalas „Mūsų Vilnius“ // Trimitas. – 1922, Nr. 109, p. 10-13; Nr. 110, p. 15-22; Nr. 111, p. 12-16; Nr. 112, p. 12-17; Nr. 113, p. 12-17; Nr. 114, p. 16-21; Nr. 115, p. 13-16; Nr. 117, p. 10-14; Nr. 119, p. 11-14; – 1923, Nr. 125, p. 25-27; Nr….

Vilniaus legendas yra užrašę lietuvių bei lenkų menininkai ir mokslininkai „Gedimino kalno lobiai“ // Vilniaus legendos 1998 m. p. 10 – 15 Kūčių vakarą, jau temstant, bravoro darbininkas Vaitkus, baigęs darbą, ėjo pro Gedimino kalną namo. Jo pareiga bravore buvo taisyti ir tvirtinti alaus statinių lankus. Tą dieną pasitaikė daug…

Vilniaus legendas yra užrašę lietuvių bei lenkų menininkai ir mokslininkai "Geležinis vilkas" // Vilniaus legendos 1998 m. p. 7 – 9 Kur šiandien dunkso Vilniaus rūmai, dar XIII šimt­metyje ošė tankios girios. Didžiulis tauras — Lietuvos girių karalius savo tvirtu balsu žadindavo snaudžian­čius šimtamečius ąžuolus, naktinis vilkų staugimo ai­das atsimušdavo…

Vilniaus legendas yra užrašę lietuvių bei lenkų menininkai ir mokslininkai // Vilniaus legendos 1998 m. p. 5 – 6 Kunigaikštis Gediminas, kurdamas Vilnių, norėjo pa­statyti tvirtą pilį, jokių priešų neįveikiamą, tokią, ku­rios vardas ir garbė visam pasauly skambėtų ir amži­nai būtų lietuviška. Sušaukė kunigus, burtininkus, krives ir įsakė patarti, ką…

A. Zabitis-Nezabitauskis „Gedimino kalno arba Aukštutinė pilis“ // Ateitis. – 1943, Nr. 172, p. 3 Gedimino pilies įsteigimas yra su­sijęs su didžiojo Lietuvos kunigaikš­čio Gedimino sapno apie geležini vilką legenda. Dar toli prieš pilies įsteigimą, spėjama, Gedimino kalnas jau yra buvęs apgyventas. Sprendžiant iš kalne rastų medžia­ginės kultūros liekanų, daroma…

A. Zabitis-Nezabitauskis „Kreivoji pilis“ // Ateitis. – 1943, Nr. 169, p. 4 Proistorinių kultūrų analizė rodo, kad apie 3 500 m. prieš Kristų Vil­niaus krašte gyventa suomių ugrų protėvių. Tik iš XII amž. antrosios pusės negausių rašytinių duomenų matyti, kad lietuviai tada jau buvo pasiekę Minsko ir Polocko sritis Min­daugo…