Nuotrauka: Vilnius. Pilies kalnas. 1913 m. Parengė B. Kerbelytė Vilnius // Žemės atmintis 1999 m. p. 11-12; Vilniuje pro Pilies kalną ėjo žmogus. Kada tas buvo, nežinau, bet dar prie karalienės. Na, eina žmogus pro kalną ir mato: kalne atidaryti vartai, ten vaikšto kokie kareiviai. Išėjo pro vartus koks kareivis…
Peržiūrėti daugiauNuotrauka: Vilnius. Vilija. 1887 m. Autorius: Józef Czechowicz Parengė B. Kerbelytė Vilnius // Žemės atmintis 1999 m. p. 11 Milžinas Jokūbas Vilnių statė, o į Kauną pietauti eidavo. Nueidavo, papietaudavo ir vėl laiku grįždavo. Matai, milžinų žingsnis ir už traukinį greitesnis. *** Kalba, kad tik kepurėmis prinešė tų žemių Vilniuje…
Peržiūrėti daugiauPlečiantis prekybiniams ryšiams tarp Europos valstybių ir užjūrio šalių, reikėjo vis daugiau miestų planų ir valstybių bei kraštų žemėlapių. Vokiečių geografas, kilęs iš senos rašytojų šeimos, Georgas Braunas, bendradarbiaudamas su piešėjų ir raižytoju Pranciškum Hogenbergu, parengė stambų net 6 knygų didžiųjų pasaulio miestų atlasą (Civitates Orbis Terrarum) su panoraminiais miestų…
Peržiūrėti daugiauAutorių kolektyvas „Perkūno žinyčia” // Vilniaus legendos 1998 m., p. 31-32 Kai kryžiuočiai, pasinaudoję suirute, kuri, karaliui Mindaugui žuvus, įsigalėjo Lietuvoje, kelis kartus sunaikino šventąsias romuvas prie Nevėžio ir Dubysos, kunigaikštis Šventaragis sumanęs pastatyti didžiulę dievaičio Perkūno garbei žinyčią Neries ir Vilnios santakoj. Tos vietos kunigaikščiui buvusios žinomos dar iš…
Peržiūrėti daugiauNuotraukoje Pilies kalnas 1919 m., kuriame anot legendos gyvenęs slibinas Smakas. Autorius Jan Bułhak; Autorių kolektyvas "Siaubūnas" // Vilniaus legendos 1998 m., p. 46-51 Seniai, labai seniai — dar tankiosios Lietuvos girios kirvio nepažinojo – puikiosios Neries ir srauniosios Vilnios krantuose, tarp šimtamečių ąžuolų, dunksojo nedidelis kaimelis. Kuklūs buvo to…
Peržiūrėti daugiauB. Buračas "Padavimas apie Vilnių ir Nerį" // Trimitas 1940 m. nr. 26, p. 641; Prieš šimtus metų Vilniaus apylinkė ūžė šlamėjo be galo ir be krašto žaliuojančiomis giriomis apaugusi. Anuomet dar nei Vilniaus miesto nebuvo. Tenai tarp aukštų Panerių kalnų buvo supiltas aukščiausias pilies kalnas ir pastatyta jame aukščiausioji…
Peržiūrėti daugiauIš padavimų Ip. Cieška "Kur gimė krivių Krivis" // Trimitas 1940 m., nr. 19, p. 451-453; Mūsų poetas Maironis savo eilėraštyje yra kvietęs keleivį, keliaujantį nuo Šiaulių pro Luokę, neužmiršti sustabdyti arklių ir užlipti ant Šatrijos kalno. Poetui atrodė, kad Šatrija yra viena gražiausių mūsų šalies vietų. Tiesa, Šatrija graži,…
Peržiūrėti daugiauK. Paunksnis "Gedimino kalno pilis" // Trimitas 1940 m., nr. 1, p. 15-16; Lietuvos Didysis Kunigaikštis Gediminas ant stataus kalno Neries ir Vilnelės upių santakoje pastatė pilį ir rezidencija perkėlė iš Trakų į naująją sostinę. Pakalnėje kiek vėliau pastatyta žemoji pilis ir apvesta aukštu mūru bei giliu grioviu. Kad apsaugotų…
Peržiūrėti daugiauBrundalas „Mūsų Vilnius“ // Trimitas. – 1922, Nr. 109, p. 10-13; Nr. 110, p. 15-22; Nr. 111, p. 12-16; Nr. 112, p. 12-17; Nr. 113, p. 12-17; Nr. 114, p. 16-21; Nr. 115, p. 13-16; Nr. 117, p. 10-14; Nr. 119, p. 11-14; – 1923, Nr. 125, p. 25-27; Nr….
Peržiūrėti daugiauVilniaus legendas yra užrašę lietuvių bei lenkų menininkai ir mokslininkai „Gedimino kalno lobiai“ // Vilniaus legendos 1998 m. p. 10 – 15 Kūčių vakarą, jau temstant, bravoro darbininkas Vaitkus, baigęs darbą, ėjo pro Gedimino kalną namo. Jo pareiga bravore buvo taisyti ir tvirtinti alaus statinių lankus. Tą dieną pasitaikė daug…
Peržiūrėti daugiauVilniaus legendas yra užrašę lietuvių bei lenkų menininkai ir mokslininkai "Geležinis vilkas" // Vilniaus legendos 1998 m. p. 7 – 9 Kur šiandien dunkso Vilniaus rūmai, dar XIII šimtmetyje ošė tankios girios. Didžiulis tauras — Lietuvos girių karalius savo tvirtu balsu žadindavo snaudžiančius šimtamečius ąžuolus, naktinis vilkų staugimo aidas atsimušdavo…
Peržiūrėti daugiauVilniaus legendas yra užrašę lietuvių bei lenkų menininkai ir mokslininkai // Vilniaus legendos 1998 m. p. 5 – 6 Kunigaikštis Gediminas, kurdamas Vilnių, norėjo pastatyti tvirtą pilį, jokių priešų neįveikiamą, tokią, kurios vardas ir garbė visam pasauly skambėtų ir amžinai būtų lietuviška. Sušaukė kunigus, burtininkus, krives ir įsakė patarti, ką…
Peržiūrėti daugiau











