Pėdsakai

Gražiųjų ežerų paslaptys. Gražioji rytų Aukštaitija labai turtinga ežerais, Zarasų, Utenos, Trakų apskrityse ir Ukmergės aps. rytinėje dalyje kiekviename val­sčiuje yra keletas ar keliolika eže­rų. Tačiau neginčijamas šios sri­ties rekordas priklauso Molėtų valsčiui. Jei giedrią dieną įlipsi į aukš­tą Molėtų bažnyčios bokštą, pa­matysi nuostabų reginį. Aplinkui spindi, žvilga dideli ir…

Eigulių didvyriai ir pabaisos. Prieš kelioliką metų Pažaislio valsčiaus ribose buvo dveji Eigu­liai, du dideli ir savotiškai garsūs kaimai tarp Kauno ir Kleboniškių. Eiguliai II arba Aukštieji stovėjo ant kalno, arčiau VII forto rajo­no, o Eiguliai II arba Žemieji — pakalnėje, išsidriekę išilgai kai­riojo Neries kranto. Nūnai II Ei­gulių jau…

Raudonės pilis Raudonės pilis. Malonu ir naudinga, pavažiuoti Ne­munu, ypač vasaros pradžioj, kai garlai­vių konkurencija, kai nuo Kauno ligi Jurbarko tik litą tesumoki. Garlaivis sau plaukia, šuopšdamas ir teškendamas vilnis, o Nemunas toly­džio žavi čia nepaprasto grožio vieto­mis, gamta, čia byloja mums seną, bet tokią artimą ir garbingą istoriją, kai…

Dvejos kautynės dėl Kauno pilies Dvejos kautynės dėl Kauno pilies. Šios kautynės priklauso pirmajam mūsų istorijos laikotarpiui, kai Lietu­vai teko atkakliausiai beveik pusantro amžiaus kovoti su kryžiuočiais. Daug buvo kautynių dėl Nemuno linijos pilių ir daug kartų Kauno pilis ėjo iš rankų į rankas, bet vis dėlto kal­bamosios kautynės (1362…

Pabarė Pabarė. Pabares bažnytkaimis, kadaise buvęs dvaras, yra įsikūręs apie 13 km į šiaurę nuo Eišiškių, prie nedidelio Kubankos (ar Kukaukos) upelio (Maltupės-Šalčios intakas 6 km ilgio). Pro Pabarę eina Eišiškių-Rudninkų kelias. Buvęs dvaras priklausė Jundilams. Dvare kal­bėta lietuviškai. 1908-1909 m. dvarą dalimis nupirko keli, rodos, devyni apylinkės ūkinin­kai. 1911…

Kuktiškės įsikūrusios 12 km į pietus nuo Utenos, prie Vyžntos upės (šiuo vardu vadinamas Kiaunos aukštupys iki Galuonių ežero Žeimenos baseine, 18,2 km ilgio), kal­votoje ir ežeringoje vietoje, prie Utenos — Šven­čionėlių siaurojo geležinkelio, kuris eina apie 1 km į pietus nuo Kuktiškių. Kuktiškiai — viena iš seniausių apylinkės vietovių….

Padavimas apie Veliuonos piliakalnį Padavimas apie Veliuonos piliakalnį. Veliuonos miestelis yra plačiai Lietuvoje pagarsėjęs mūsų didingos praeities liudininkais — piliakalniais, kurių čia yra net keletas. Šie piliakalniai, kaip ir paprastai visi šios rūšies žilos praeities paminklai, liaudies yra apipinti įvairiais pasakojimais ir padavimais. Apie vie­na šių Veliuonos piliakalniu, būtent, Pilies…

Babrungėnai Babrungėnai (Platelių parap. Kretingos aps.). Yra tai sodą notoli tos vietos, kame ūpė Babrungas prasideda iš Platelių Didžiojo ežero. Babrungas teka pačiu Babrungėnų viduriu. Sodos plotas apie 9 — 10 kv. klmtr. Ūkininkų 35, jų tarpe du grapo Šuazelio nuomininku. Gyvena vienkiemiais. Ūkių didumas — 80 – 4 ha….

Vištyčio miestelis yra įsikūręs Vištyčio eže­ro šiauriniame krante, prie Lietuvos – Prūsijos sienos, 40 km į pietvakarius nuo Vil­kaviškio. Vietovė išsistačiusi kalvotoje vie­toje ir šliejasi prie smėlėtų ežero krantų. Mies­telis bus gavęs Vištyčio ežero vardą. Vištyčio gyvenvietė galėjo atsirasti 1530 — 1550 metais, kai karalienė Bona Alytaus gi­rios vakarinėje pusėje…

Iš Punios apylinkių praeities. Baigdamas vidurupį, Nemunas išplaukia iš aukštų kalvynų į lygumas, padaro sudėtingas kilpas. Daugiau nei penkiasdešimt kilometrų išrangydamas vagą, jis nuo Punios iki Birštono tiesiu keliu pasistumia vos nepilną dešimtį. Nemunas čia teka įvairiausiomis kryptimis, ne kartą netgi pasuka atgal į pietus. Iš pradžių kairiuoju sukimu upė…

Šarūno legenda Gilšės ežero paslaptis. Gražioje Dzūkijoj Merkinės valsčiuje netoli Subartonių kai­mo yra neaukštas kalnas. Dzū­kai jį vadina Šarūno kalnu ir dažnai eidami pro šitą vietą se­nesnieji dzūkeliai baimingai žegnojasi prisiminę kadaise buvusį galingą, bet kartu ir la­bai žiaurų Dzūkijos valdovą Šarūną, kuris gyveno ant šito kalno ir su šalies…

Šarūno legenda Šarūno legenda. Padavimai ir dainos apie Šarūną yra vietinio pobūdžio. Tiek padavimai, tiek dainos yra surištos su vietomis — Balynu ir ežeru Gelovine; dainos, galima manyti, tai likučiai didelės epinės poemos, kuri, ilgai gyvenusi liaudies lūpose, vėliau tapo užmiršta, ir išliko iš jos tik vietos, labiau paveikusios žmonių…