Pėdsakai

Nuo Kauno iki Rambyno tęsiasi vienas gražiausių ir prasmingiausių maršrutų, koki tik galima patirti Lietuvoje – tai kelias Nemunu, kuriame susipina gamta, istorija ir tautos atmintis. Šis maršrutas ne tik vilioja akį pakrančių kraštovaizdžiais, šimtmečius menančiais dvarais, bažnyčiomis ir piliakalniais, bet ir pasakoja apie mūsų protėvių gyvenimą, kovas, viltis ir…

Kaunas karų sukūry iki Žalgirio mūšio. Kronikose ir šiaip dokumentuose Kaunas yra įvairiai rašomas: Kauen, Kauve, Cavonia, Cavno, Kovno, Kowna ir t.t. Miestas stovi Nemuno ir Ne­ries santakoje tarp labai gražių apylinkių. Pats miestas iki šiol savo grožiu negalėjo pasigirti, bet apylinkės ne vienam suteikė daug malonumų. Paskiausiuoju metu Kaunas…

Ukmergė ar Vilkmergė? Lietuvos vietų vardai — nelaimingiausias viso pasaulio „sutvėrimas”, sako velionis Kazimieras Būga. Taisė juos lenkų, taisė juos rusų ir vokiečių vyriausybės, šiandien tebetaiso ir mūsų pačių vyriausybė. Lenkui nepatiko mūsų Plokščiai, Naumiestis ir Virbalius, jis perdirbo juos į Blogoslawienstwo, Wladyslawow ir Wierzbolow. Rusas nepamėgęs mūsų Vaškų, Kvėdarnos,…

Panemunių grožis Vilkijos istoriniai paminklai. Palikęs Kauną, platus Nemu­nas tyliai vingiuoja vakarų link. Gražūs Nemuno krantų reginiai nuolatos keičiasi, mirga. Neseniai pasiliko Kauno santaka su baltais bažnyčių bokštais ir sena pilimi ir štai prieš akis Nevėžio santakos gražieji krantų skardžiai su Rau­dondvario pilies dantytais bokštais. Toliau antroje Nemuną pusėje raudonuoja…

Pagal P. Tarasenkos raštus Mūsų praeities paminklai. Nemaža poetų, lietuvių ir svetimšalių, yra apdainavę Lietuvos praeitį, nemažą mokslininkų daugel metų tyrinėjo Lietuvos istoriją ir jos senovės liekanas; bet dar be abejo, daug senovės paminklų nėra palietę nei poetų plunksnos, nei mokslininkų kastuvai — juos mūsų visuomenė yra pamiršusi. Liūdnas mūsų…

Alkai ir alkvietės. Senovėje lietuviai garbindami savo dievus de­gindavo jiems aukas, kūrendavo amžiną ugnį ir t. t. Tos vietos, kur buvo deginamos aukos ir kūrenama amžina ugnis, buvo laikomos šventomis. Jos – dievų garbinamos vietos, kaip pažymi Lietuvių Literatūros Draugijos narys A. Tomas, daugiausia dominuodavo kalnų viršūnėse. Tokių kulto vietų…

„Briva Zeme” savo iliustruo­tame priede „Ilustretais Peelikums” 39 nr. įdėjo šį įdomų prof. Fr. Baldžio straipsnį iliustruo­tą apie Apuolės piliakalnį. Tar­dami, kad ir mūsų skaitytojams įdomu su juo susipažinti, de­dame jį čia išverstą lietuvių kalbon.                              „Lietuvos Aidas” Redakcija (1931 m.) Kronikininkas Rimbertas pasakoja, kad švedų karalius Olovas (maždaug 855 m….

Mažosios Lietuvos geografiniai matmenys. Lietuva yra lietuvių žemė, kur lietuviai nuo seno gy­veno ir gyvena, kur lietuvių pastangomis ir triūsu natū­riniai kraštovaizdžiai virto kultūriniais kraštovaizdžiais, kur tautos kultūrinis pasireiškimas yra susekamas įvai­riais atžvilgiais. Lietuviškos sodybos, lietuviški vieto­vaizdžiai, lietuviškas tautos menas, žodžiu visa etnogra­fija byloja, kur baigiasi tos ar kitos tautos…

Ekspedicija „Molėtų ežerais” I-oji diena. Steponas Kolupaila  – Lietuvos geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas, technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos pradininkas. Gimęs 1892 m. Tuminiškėse (Daugplio apskritis), į Dausas iškeliavęs 1964 m. Be tarnybinių kelionių Hidrometrinio biuro ar Energijos komiteto reikalais, betyrinėjant Lietuvos upes ar inspektuojant jų reguliavimą, profesorius Kolupaila dažnai pakeliaudavo…

Keletas istorinių vietų Lėvenos baseine. Už kokio vieno kilometro nuo Bigailių stoties (Subačiaus val.), žie­miu pusėje, yra Aščiagalių sodžius. To sodžiaus laukai prieina prie Lė­vens ir ant jo kranto yra didelis kal­nas, žmonių piliakalniu, vadinamas. Dažnai žmonės ant jo randa senovės metalinių pinigų ir įvairių senovinių ginklų ir įvairių senovinių…

Karsakiškio apylinkė. Pirm negu imti aprašinėti šios apylinkės istoriškoji reikšmė, reikia paieškoti, žinių rašytuose šaltiniuose. Rasi, šis klausimas jau yra išaiškintas ir Karsakiškio apylinkė ištyrinėta kur nors rusų ar lenkų literatūroje, bet gi mes tuo tarpu labai maža apie ją te­žinome. Taigi, šie keli pastebė­jimai gal duos kiek tiek medžia­gos…

Karsakiškis. Iš vietinio gyventojo, Pane­vėžio mokytojų seminarijos auklėtinio J. Paštuko, dar gavau įdomių apie Karsakiškį žinių. Karsakiškis seniau buvęs di­džiausias to meto Lietuvos mies­tas. Jo pradžia buvusi prie Akmenių kaimo, o pabaiga prie Pa­liūniškio dvaro Jis turėjęs 3 mylias skersai ir tiek pat išilgai. Pats centras buvęs toje vietoje, kur…