Pėdsakai

Pagal P. Tarasenkos raštus Mūsų praeities paminklai. Nemaža poetų, lietuvių ir svetimšalių, yra apdainavę Lietuvos praeitį, nemažą mokslininkų daugel metų tyrinėjo Lietuvos istoriją ir jos senovės liekanas; bet dar be abejo, daug senovės paminklų nėra palietę nei poetų plunksnos, nei mokslininkų kastuvai — juos mūsų visuomenė yra pamiršusi. Liūdnas mūsų…

Alkai ir alkvietės. Senovėje lietuviai garbindami savo dievus de­gindavo jiems aukas, kūrendavo amžiną ugnį ir t. t. Tos vietos, kur buvo deginamos aukos ir kūrenama amžina ugnis, buvo laikomos šventomis. Jos – dievų garbinamos vietos, kaip pažymi Lietuvių Literatūros Draugijos narys A. Tomas, daugiausia dominuodavo kalnų viršūnėse. Tokių kulto vietų…

„Briva Zeme” savo iliustruo­tame priede „Ilustretais Peelikums” 39 nr. įdėjo šį įdomų prof. Fr. Baldžio straipsnį iliustruo­tą apie Apuolės piliakalnį. Tar­dami, kad ir mūsų skaitytojams įdomu su juo susipažinti, de­dame jį čia išverstą lietuvių kalbon.                              „Lietuvos Aidas” Redakcija (1931 m.) Kronikininkas Rimbertas pasakoja, kad švedų karalius Olovas (maždaug 855 m….

Mažosios Lietuvos geografiniai matmenys. Lietuva yra lietuvių žemė, kur lietuviai nuo seno gy­veno ir gyvena, kur lietuvių pastangomis ir triūsu natū­riniai kraštovaizdžiai virto kultūriniais kraštovaizdžiais, kur tautos kultūrinis pasireiškimas yra susekamas įvai­riais atžvilgiais. Lietuviškos sodybos, lietuviški vieto­vaizdžiai, lietuviškas tautos menas, žodžiu visa etnogra­fija byloja, kur baigiasi tos ar kitos tautos…

Ekspedicija „Molėtų ežerais” I-oji diena. Steponas Kolupaila  – Lietuvos geodezininkas, hidrologas, spaudos darbuotojas, technikos mokslų daktaras, Lietuvos upių hidrologijos pradininkas. Gimęs 1892 m. Tuminiškėse (Daugplio apskritis), į Dausas iškeliavęs 1964 m. Be tarnybinių kelionių Hidrometrinio biuro ar Energijos komiteto reikalais, betyrinėjant Lietuvos upes ar inspektuojant jų reguliavimą, profesorius Kolupaila dažnai pakeliaudavo…

Keletas istorinių vietų Lėvenos baseine. Už kokio vieno kilometro nuo Bigailių stoties (Subačiaus val.), žie­miu pusėje, yra Aščiagalių sodžius. To sodžiaus laukai prieina prie Lė­vens ir ant jo kranto yra didelis kal­nas, žmonių piliakalniu, vadinamas. Dažnai žmonės ant jo randa senovės metalinių pinigų ir įvairių senovinių ginklų ir įvairių senovinių…

Karsakiškio apylinkė. Pirm negu imti aprašinėti šios apylinkės istoriškoji reikšmė, reikia paieškoti, žinių rašytuose šaltiniuose. Rasi, šis klausimas jau yra išaiškintas ir Karsakiškio apylinkė ištyrinėta kur nors rusų ar lenkų literatūroje, bet gi mes tuo tarpu labai maža apie ją te­žinome. Taigi, šie keli pastebė­jimai gal duos kiek tiek medžia­gos…

Karsakiškis. Iš vietinio gyventojo, Pane­vėžio mokytojų seminarijos auklėtinio J. Paštuko, dar gavau įdomių apie Karsakiškį žinių. Karsakiškis seniau buvęs di­džiausias to meto Lietuvos mies­tas. Jo pradžia buvusi prie Akmenių kaimo, o pabaiga prie Pa­liūniškio dvaro Jis turėjęs 3 mylias skersai ir tiek pat išilgai. Pats centras buvęs toje vietoje, kur…

Rumbonių valdovai ir vaiduokliai. Tarp Alytaus ir Punios šilo, Nemuno pakrantėje glūdi Rumbo­nių bažnytkiemis. Greta jo — to paties vardo dvaras. Tai nuošalus Dzūkijos kampelis, tylus, romantiš­kas, senovės legendomis ir pada­vimais apipintas. Čia pat stūkso Piliupio (Rumbonių) piliakalnis. Senovės pada­vimai byloja, kad šis piliakalnis buvo supiltas kunigaikščio Margio, Punios valdovo…

Karaliaus Mindaugo sostas Kernavėje. Nūnai Kernavė — mažas, ty­lus aukštaičių bažnytkaimis. Kelio­lika ūkininkų sodybų, trejetas krautuvėlių, pašto agentūra ir po­licijos punktas. Tiktai didinga baž­nyčia ir moderni dviejų aukštų mūrinė pradž. mokykla puošia šiaip skurdų kaimelį. Užtat apylinkės gamtovaizdis nuostabus, žavįs. Iš vienos pusės sliūkso balti smėlynai, kurie primena Nidos kopas…

Mitologinių akmenų tyrinėjimai. Vieni mažiausiai pažįstamų Lietuvos archeologinių paminklų yra vadinamieji mitologiniai akmenys. Jie būna įvairaus didumo ir formos, dažnai turi iškaltus įvairius ženklus ir dubenis. 1970 m. Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos institutas pradėjo šių akmenų aplinkos tyrinėjimus. 1970 — 1971 m. buvo ištirta apie 30 mitologinių akmenų aplinka. Prie…

Istoriniai apsaugos vartai Darsūnišky. Trakų apskrityje, dešiniame Nemuno krante, prie Liutikės upelio žiočių glūdi nedidelis, bet labai senas ir garsios praeities Darsūniškio miestelis. Važiuojant į jį Kruonio vieškeliu keleiviui pirmiausia krenta į akį keisto sti­liaus senoviški vartai. Ant ketu­rių mūro stulpų iškeltas stogelis, o po juo lyg kokia koplytėlė su…